Eksperimentas tęsiasi: ketvirtadienis
Mokėdamas tik kortele, pradedi daugiau galvoti apie tai, ar ja pavyks atsiskaityti toje vietoje, kur nusprendei apsilankyti. Galbūt tai sulaiko ir nuo nenumatytų išlaidų – mąstydamas apie momentą, kai reikės atsiskaityti ir kiek tai kainuos, gali apskritai nuspręsti tąkart neišlaidauti.
Man toks mokėjimo būdas padėjo pradėti planuoti išlaidas – kad ir tai, kiek autobuso bilietėlių nusipirkti kioskelyje, kad vėliau neturint grynųjų netektų važiuoti „zuikiu“. Būtent nuo to ir prasidėjo ketvirtadienio rytas – į stotelę ateinu keliomis minutėmis anksčiau, kad ir toliau galėčiau sąžiningai naudotis visuomeniniu transportu. Kaip tik prisimenu, jog kartą, kortele bandant atsiskaityti viename iš Vilniaus centre esančių spaudos kioskų, kortelių skaitytuvas buvo sugedęs, bet šįkart pasiseka – sėkmingai įsigyju keletą bilietėlių ir žurnalą. Tai, jog neturiu grynųjų, prisimenu tik darbe – šią savaitę jais negaliu prisidėti prie dovanos kolegai, bet pažadu jau pirmadienį atnešti reikiamą sumą.
Likusią dienos dalį problemų nekyla – kortele atsiskaityti pavyksta visur ir pati asmeninių priekaištų Vilniaus centre veikiančioms įstaigoms dėl to tikrai neturiu. Visgi, į akis krenta tik šalia automobilių stovėjimo aikštelių pastatyti mokėjimo aparatai – nors pati automobilio nevairuoju, panašu, kad tokio eksperimento metu čia automobilio bent jau mokant banko kortele pasistatyti nepavyktų. Su panašia situacija pačiai tenka susidurti vakare: panorus keletą daiktų palikti saugojimo kameroje prie parduotuvės privalu turėti penkiasdešimties centų monetą. Man pasiseka ir kažkas savąją pamiršęs, todėl pačiai monetų ieškoti nereikia, bet kitu atveju tektų visą mantą imti kartu. Taigi, dienos išvada – kortelių savininkams neparankūs įvairūs mechaniniai mokėjimo aparatai.
Penktadienis
Paskutinioji darbo savaitės diena. Pamėginau vienoje Vilniaus kavinėje palikti arbatpinigių banko kortele – to padaryti, deja, nepavyko, tad grynieji tąkart būtų pravertę. Artėjant eksperimento pabaigai vis labiau suprantu, kad bent keli litai piniginėje suteikia saugumo ir šiokios tokios laisvės, pavyzdžiui, paaukoti gatvės muzikantui ar gerų norų vedinam įmesti smulkų pinigą į fontaną. Kita vertus, kortelė žymiai palengvina piniginę ir apsaugo nuo situacijų, kai iš šios prekybos centre prie kasos pabyra balti centai.
Keblumų atsiskaitinėjant banko kortele šiandien nekilo. Ja specialu aparatu pavyko susimokėti ir degalinėje už kurą, tad eksperimentas sėkmingai tęsiasi toliau. Pagalvoju, kad tais atvejais, kai „gresia“ išleisti didesnę sumą, galimybė mokėti banko kortele sudaroma beveik visada. Tuo tarpu, jei pirkiniui reikia tik kelių litų, kortelės gali ir nepakakti.
Šeštadienis – sekmadienis
Šeštadienis – ta diena, kai eksperimento sąlygomis savaitę visur ir visada atsiskaityti tik kortele, tenka nusižengti labiausiai. Ir tikrai ne dėl mano kaltės. Nesklandumų kilo susiruošus iš vieno Aukštaitijoje esančio miestelio grįžti namo į Vilnių traukiniu. Stotyje atsiduriu dar likus geram pusvalandžiui iki traukinio atvykimo – bilietų kasa kol kas neveikia, tad pagalvojau, jog bilietą teks nusipirkti kiek vėliau. Per tą laiką spėju paėjėti iki parduotuvės ledų porcijos, kur, mano laimei, pakabintas didelis užrašas – „Galima atsiskaityti ir kortele“. Puiki žinia, nes bankomatų šiame miestelyje rasti nepavyktų.
Grįžus paaiškėja, kad kasa stotyje nedirba, todėl bilietą galima nusipirkti tik traukinyje. Kišenėje atsargos dėlei palikti grynieji bilietui praverčia – atsiskaityti banko kortele jame negalima, bet aukoti kelionės namo dėl eksperimento nesiryžtu. Taip šiandien susiduriu su pirmuoju (šią savaitę – ir paskutiniu) dideliu nepatogumu kortelės savininkams – pasirodo, jiems keliaujant reikia būti atsargesniems, nes be grynųjų kartais galima ir atšaukti kelionę namo. Be šio „nusižengimo“ savaitgalį eksperimentas tęsiasi be kliūčių. Tenka tik draugės paprašyti nupirkti renginio „Tebūnie naktis“ proga važinėjančio naktinio autobuso bilietėlį, tačiau kitur – kad ir kavinėje vidury nakties – atsiskaitant kortele jokių sunkumų nekilo.
Išvada – kišenėje turėti grynųjų
Praėjus savaitei, kai mokėjau tik banko kortele, padariau išvadą, kad bent jau Vilniuje taip gyventi tikrai nesudėtinga – kaskart pakanka mandagiai pasiteirauti, ar kortele atsiskaityti galima, ir tuomet jokių problemų nekils. Tam, kad jokių nesklandumų nebūtų, geriausia iš anksto apsvarstyti, ar tikrai neprireiks grynųjų – jie gali būti būtini turguose, dėvėtų drabužių ir daiktų parduotuvėse ar tokiose išskirtinėse vietose kaip, pavyzdžiui, atrakcionai. Visgi, keliaujant po Lietuvą derėtų būti atsargesniems – mažesniuose miesteliuose gali ne tik nepavykti atsiskaityti kortele, bet ir nebūti bankomatų gryniesiems išsiimti.
Patarimas remiantis eksperimento patirtimi – už didesnius pirkinius saugiai ir patogiai mokėti banko kortele, bet kišenėje ar piniginėje turėti nedidelę sumą grynųjų. Taip niekada nekils sunkumų nenumatytais atvejais, kai, pavyzdžiui, kortele atsiskaityti nepavyks, o pirkinio atsisakyti jau bus per vėlu.
Sėkmės mokant ir taupant!
