Pasirodo, kad iš tiesų vis dar pasitaiko situacijų, kai banko kortelės nepakanka – tereikia tikėtis, kad tai nutiks bent jau ne ten, kur apie tai sužinai tik pasiruošęs susimokėti.
Kasdien dažniausiai moku tik virtualiais pinigais: banko sąskaitoje – visos mano pajamos, progai pasitaikius didesnę sumą grynųjų taip pat stengiuosi tuoj pat perkelti į banko sąskaitą, o piniginėje dažniausiai galima rasti tik smulkiųjų viešojo transporto bilietams ir arbatpinigiams.
Banko kortelė – būtinas daiktas mano piniginėje, nes manau, jog taip atsiskaityti paprasčiau ir patogiau: nereikia sukti galvos, ar kišenėje pakankama suma kokiam nors netikėtai pamatytam daiktui įsigyti. Per vieną savaitę supratau, kad nors įpročių keisti neketinu ir toliau planuoju naudotis banko kortele, netoliese esantis bankomatas – tikras išsigelbėjimas tais atvejais, kai neturėdamas ne lito grynųjų supranti, kad be jų nepavyks, pavyzdžiui, nusipirkti bilieto grįžimui namo ar sumokėti sąskaitos kavinėje.
Nevykusi pradžia: ketvirtadienis – sekmadienis
Eksperimentui pradėjau ruoštis jau nuo ketvirtadienio – kadangi žinojau, jog iki kitos savaitės pradžios teks ne vieną ir ne du kartus naudotis banko kortele, nusprendžiau pamėginti pamiršti grynuosius jau tada. Iš karto prisipažįstu – nelabai sėkmingai.
Pirma stotelė – indiškų patiekalų kavinė Gedimino prospekte, kur draugiškai pasisiūlau susimokėti ir už savo draugę mainais į tai, jog šią sumą ji man grąžins vėliau. Galvoje tūnojo abejonė, ar kortelę priims, nes neprisiminiau, kaip šioje vietoje atsiskaitydavau anksčiau, tačiau pasisekė – ant prekystalio pastebėjau elektroninį banko kortelių skaitytuvą. Toliau – tiesus kelias į nemokamą Mokytojų kiemelyje vykstantį koncertą. Čia piniginės neturėjo prireikti, bet prie įėjimo į vidų organizatoriai draugiškai kviečia paaukoti muzikantams tiek, kiek norisi. Gailėti – negaila, bet banko kortele atsiskaityti čia tikrai negalima.
Dar prasčiau sekėsi savaitgalį nuvykus į Kauną – bankomato teko ieškoti jau dienai įpusėjus. Taip elgtis paskatino besipučianti skola draugams – kortele nebuvo galima atsiskaityti nei perkant braškes turguje piknikui Pažaislio vienuolyne, nei funikulieriaus bilietėliui, nei naminių ledų porcijai senamiesčio ledainėje (šiai, prisipažįstu, kelis litus radau išvertusi visas kišenes ir piniginę). Eksperimentą nusprendžiau tęsti nuo pirmadienio.
Pabandom iš naujo: pirmadienis
Gera pradžia – pusė darbo. Atsiskaitant banko kortele pavyko sutaupyti. Žinodama, kad autobuse pakeliui į darbą bilietėlio nusipirkti negalėsiu, skubu į artimiausią spaudos kioską – čia imu kelis iš karto ir už vienetą sumoku du litus, 50 ct mažiau nei tektų autobuse. Kita artimiausia proga „ištuštinti“ sąskaitą – prekybos centras, kur perku užkandžius pietums, bet čia, žinoma, jokių problemų, kaip visada, nekyla.
Net ramiau žinant, kad grynųjų neprireiks – per tas kelias dienas jau spėjau pastebėti, kad ir Vilniaus centre vis dar yra keletas vietų, kur kortelės nepriima. Paslaugos teikėjui tai – papildomas nuostolis, o man, noriu to, ar ne, - sutaupytas litas.
(Ne)mokėdama kortele vis susimąstau apie tai, kad nors ir teigiama, jog taip atsiskaitinėjant išleidžiama daugiau, kai nesu užtikrinta, kiek tuo metu turiu pinigų, jų paprastai ir stengiuosi neleisti. Kita vertus, tiksliai pasakyti, kokia suma yra sąskaitoje, iš tikrųjų sunkiau. Be to, nors maža suma grynųjų apsaugo nuo bereikalingų išlaidų šluojant lentynas per išpardavimus drabužių parduotuvėse, kortelė gali padėti sutaupyti, pavyzdžiui, apsilankius sendaikčių turguje.
Antradienis
Antradienį jokių nesklandumų nekilo – jau išmokta pamoka, kad į stotelę reikia ateiti keliomis minutėmis anksčiau bilietėliams nusipirkti, dar vienas sutaupytas litas ir vėlyvi pietūs kavinėje, kur, kaip ir daugelyje vietų Vilniuje, banko kortele galima patogiai atsiskaityti. Dar neišbandyta atrakcija – kortele pamėginti palikti arbatpinigių, bet šį eksperimentą nusprendžiau palikti savaitės pabaigai. Vakare, naudodamasi elektronine bankininkyste, sėkmingai sumoku sąskaitą už telefono pokalbius.
Trečiadienis
Eksperimentas vyksta sėkmingai. Nusivylimas aplanko tik tada, kai žinau, jog negaliu užsukti į vieną mėgstamą kavinę, nes ten mano kortelės tiesiog nepriims. Visgi, ir kitų vietų Vilniuje – pakankamai. Tiesa, šiandien suprantu, kad jei toks bandymas vyktų kiaurus metus, būtų privalu įsiminti du dalykus – kaskart pasiteirauti apie tai, ar kortele iš tiesų bus galima atsiskaityti, bei prašyti individualios sąskaitos, jei kokioje nors vietoje atsiskaitote kartu.
Su tuo tenka susidurti trečiadienio vakarą vienoje Vilniaus kavinėje, kai su dar penkiais draugais nusprendžiame išbandyti intelektą protų mūšyje. Vakaro pabaigoje paprašius sąskaitos, garsiai pranešiau, kad mokėsiu kortele, tad dar bent dešimt minučių kompanijoje vyksta pinigų dalybos ir skaičiavimai. Vienaip ar kitaip, svarbiausia – eksperimentas tęsiasi toliau.
