Glaudaus bendradarbiavimo ir sąmoningo požiūrio į maistą principais derinant transportavimo, platinimo, rinkodaros, kokybės valdymą, vietinių ūkių užaugintos daržovės, vaisiai, uogos, pagaminti pieno, mėsos, paukštienos produktai greičiausiai pasiekia vartotoją ir duodą didesnę pridėtinę naudą augintojui, todėl skatindama įvairios produkcijos gamintojai skatinami bendradarbiauti.

Žemės ūkio ministerijos Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėja Nomeda Padvaiskaitė informavo, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos parama jau padėjo sukurti 29 trumpąsias maisto tiekimo grandines.

„Trumpa žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinė – tai smulkiųjų ūkinės veiklos vykdytojų bendradarbiavimas žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo srityje, kad maisto produktai tiesiai iš lauko atkeliautų ant vartotojų stalo. Jau turime du regioninio lygmens logistikos centrus ir daugiau nei 5 bendradarbiavimo projektus, orientuotus į kelių savivaldybių lygmeniu veikiančias trumpąsias tiekimo grandines, kuriuos įgyvendinę ūkininkai tiekia žemės ūkio produktus darželiams, mokykloms, viešojo maitinimo įstaigoms ir žinoma, likusius smulkesnius, tiesioginius pardavimus skatinančius projektus“,- sakė N. Padvaiskaitė.

Nemažai ūkininkų pasinaudojo parama trumposioms grandinėms kurti, pirkdami autoparduotuves, kad galėtų prekiauti turguose, organizuoti išvežiojamąją prekybą. Tokiu būdu vietoje užauginta produkcija parduodama operatyviau, ūkininkai gauna geresnę kainą už savo produkciją, o vartotojai džiaugiasi, galėdami įsigyti šviežesnių, netoli gyvenamosios vietos užaugintų maisto produktų.

Kiek užtektų logistikos centrų

Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėja mano, kad Lietuvai galbūt užtektų ir trijų didelių regioninio lygmens logistikos centrų prie Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos, kur yra didžiausia šviežio maisto paklausa. Tačiau mažų bendradarbiavimo projektų imtis galėtų dar daugiau ūkininkų.

„Norime skatinti smulkiuosius ir vidutinius žemės ūkio produkcijos augintojus ir gamintojus ieškoti bendraminčių ir kartu efektyviau prekiauti savo pačių užaugintais produktais, tačiau ką tik pasibaigęs paraiškų surinkimas parodė, kad augintojai sunkiai tam ryžtasi. Mūsų ūkininkai sako, kad jie nori dirbti žemę, auginti daržoves, uogas, bet pardavinėti pavyzdžiui, po vieną kg braškių mažmenoje nėra nusiteikę – lengviau viską parduoti urmu. Nors toks produkcijos pardavimas jiems ir yra nuostolingas“,- sakė N. Padvaiskaitė.

Ką galima rinktis

Žemės ūkio ministerija yra numačiusi tris paramos tiekimo modelius, kurie tinka įvairaus dydžio ir skirtingų gamybinių pajėgumų ūkiams, kooperatyvams ir kitiems žemės ūkio subjektams.

Kuriant „mažiausią“ trumpą tiekimo grandinę yra suteikiama galimybė vystyti smulkųjį verslą - galima pretenduoti į iki 150 000 Eur (be PVM) paramą.

Kitas modelis – parama iki 250 000 Eur (be PVM), tinkama stipresniems ūkiams, galintiems užtikrinti didesnį produkcijos kiekį. Dėl šios paramos dažniausiai kreipiasi jau turintys įdirbį su viešojo maitinimo įstaigomis, darželiais, stovyklomis, jau turintys tiekimo sutarčių, užauginantys didelius produkcijos kiekius. Norint kurti didelius produkcijos realizavimo, logistikos centrus galima pretenduoti į iki 1,5 mln. Eur (be PVM) paramą statomam logistikos centrui arba 700 000 Eur (be PVM) paramą nuomojamoms patalpoms. Kurį pasirinkti, grupė bendradarbiaujančių ūkininkų turi nuspręsti, įvertinę gaminamos produkcijos pajėgumus , sklandų tiekiamos produkcijos kiekį.

N. Padvaiskaitė svarsto, kad ūkininkus baugina pranašaujama ekonominė krizė, energetinių išteklių brangimas, įtempta tarptautinė padėtis, netoliese vykstantis karinis konfliktas, todėl žmonės ilgai ir atsargiai svarsto, ar verta penkeriems metams prisiimti nemažus finansinius įsipareigojimus. Ministerija tiesia jiems ranką - analizuoja, kokie reikalavimai gali gąsdinti ūkininkus, ir svarsto, kaip galima būtų juos dar labiau supaprastinti.

Kada bus renkamos paraiškos

Parama trumposioms tiekimo grandinėms kurti numatyta ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane – tam ketinama skirti 10 mln. eurų. Parama bus skiriama projektams, kuriuose dalyvauja ūkio subjektai, užsiimantys žemės ūkio, maisto produktų gamyba, perdirbimu, rinkodara, maisto produktų realizavimo (prekybos jais) veikla. Pirmasis paraiškų surinkimo etapas planuojamas skelbti jau gegužės mėnesį.

Danijoje klesti

Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis pripažįsta, kad ūkininkai nenoriai imasi produkcijos realizavimo, nors susibūrus bendradarbiauti leidžiama pasitelkti tarpininką, kuris užsiimtų visa būtina rinkodara. Neseniai Danijoje su grupe ūkininkų svečiavęsis E. Giedraitis neslepia, jog ten pardavimas tiesiai iš ūkių, pasinaudojant trumposiomis tiekimo grandinėmis, taip išsiplėtė, jog matant ima baltas pavydas.

„Jie turi organizaciją, kuri organinį maistą, mūsų vadinama ekologiniu, pristato ne tik mokykloms, darželiams bei viešojo maitinimo įstaigoms ir prekybos centrams. Kai Danijoje organiniai maisto produktai atsirado prekybos centrų lentynose, jų suvartojimo kreivė iškart pašoko į aukštumas. Mūsų prekybos centrai vangiai bendradarbiauja su ūkininkais, kelia nepalankias sąlygas smulkesniems augintojams, todėl trumpųjų tiekimo grandinių kūrimas vyksta taip pat sunkiai, kaip ir ūkininkų kooperacija“,- mano viceministras E. Giedraitis.

Viceministras tikina, kad procesas sparčiau pajudės tuomet, kai smulkiesiems ūkininkams bus pasiūlyta atskira programa, ir įstaigos pradės naudotis Viešųjų pirkimų taisyklių supaprastinimais, įsigaliojusiais nuo šių metų pradžios. Jie leidžia sandorius iki 70 tūkst. eurų sudaryti „rankos paspaudimu“ arba telefonu, ir žaliaisiais pirkimais.

„Žmonės turi pajusti naudą iš bendradarbiavimo trumpųjų grandinių kūrimo projektuose, tik tada imsis tą daryti. Labai tikiuosi, kad pavyzdžiu jiems taps jau įsibėgėjusi regioninių logistikos centrų veikla“,- sakė žemės ūkio viceministras E. Giedraitis.