Siūloma padidinti ribinį valdos dydį

Europos Komisijai pateiktame antrajame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano keitime siūlomi pokyčiai, kuriais siekiama padidinti ekologinės gamybos patrauklumą ir suteikti daugiau stabilumo ir aiškumo ekologiškai ūkininkaujantiesiems.

Vienas iš siūlomų keitimų – dėl ploto padidinimo nuo 200 hektarų iki 300 ha, kurį viršijus mažinamos kompensacinės išmokos. „Įvertinus pasikeitusias ekonomines sąlygas bei siekiant subalansuoti stambių ir smulkių ūkių santykį, buvo peržiūrėti kompensacinių išmokų mokėjimo principai ekologiniams ūkiams. Atsižvelgiant į ekspertų skaičiavimus, šiuo metu siūlomas naujas, didesnis valdos ribinis dydis – 300 ha, kurį viršijus kompensacinės išmokos mažėtų dvigubai mažesniu procentu, nei buvo ankstesniame laikotarpyje, – 15 proc. (anksčiau buvo 30 proc.), – aiškino ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Išmokų už plotus skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Čeponienė.

Ekologinės išmokos didėtų apie 15-16 procentų

ŽŪM taip pat siūlo didinti ekologinių ūkių išmokų dydžius, remiantis atnaujintais ekspertų skaičiavimais. Planuojama visas kompensacines išmokas pagal ekologiniams ūkiams skirtas intervencines priemones padidinti apie 15-16 proc., taip skatinant sektoriaus patrauklumą.

Jeigu EK tam pritars, ekologinio ūkininkavimo subjektams išmoka už javus ir daugiametes žoles sėklai padidėtų nuo 239 Eur/ha iki 275 Eur/ha; už vaisius, uogas, daržoves, vaistažoles ir prieskoninius augalus – nuo 560 Eur/ha iki 644 Eur/ha; už daugiametes žoles – nuo 198 Eur/ha iki 229 Eur/ha.

Didėtų ir perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo išmokos: už javus ir daugiametes žoles sėklai – nuo 280 Eur/ha iki 322 Eur/ha; už vaisius, uogas, daržoves, vaistažoles ir prieskoninius augalus – nuo 652 Eur/ha iki 750 Eur/ha; už daugiametes žoles – nuo 206 Eur/ha iki 238 Eur/ha.

Be ekologinių išmokų padidinimo, yra dar vienas ekologinės žemdirbystės dalyviams patrauklus siūlymas – norima leisti ekologiniams ūkiams dalyvauti visose kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ gamybinėse veiklose: augalų kaita, tarpiniai pasėliai, sertifikuotos sėklos naudojimas ir neariamosios žemdirbystės technologijų taikymas. ŽŪM atstovė pabrėžė, kad tokios galimybės leis ekologiniams ūkiams gauti daugiau papildomų kompensacinių išmokų.

J. Čeponienė atkreipė dėmesį, kad planuojama visas ekologinio ūkininkavimo veiklas, įskaitant perėjimą prie ekologinio ūkininkavimo, remti iš II ramsčio (kaimo plėtros fondo lėšos)​, kas leistų užtikrinti daugiau stabilumo ir aiškumo ne vienerius metus ekologiškai ūkininkaujantiesiems.