Tylieji elektromobiliai pradeda triukšmauti
Žmonėms, pirmą kartą išbandžiusiems elektromobilius, vis dar sunku patikėti, kad jie tokie tylūs, kad be pastangų, neskleisdami jokio garso gali staigiai šauti į priekį. Aišku, pirmieji kartai stebina, tačiau vėliau gali sugluminti: dingsta vienas svarbiausių į vairavimą įtraukiančių elementų, leidžiančių geriau suprasti automobilį ir jo dinamiką.
Gera žinia ta, kad šiuolaikiniai elektromobiliai gali nebūti visiškai tylūs. Dinamikos pojūtį sustiprinantys garsai po truputį ateina ir į elektra varomus modelius. Tik jie – kitokie.
Vieni, pavyzdžiui, „Porsche“ ar „Mercedes“, imituoja erdvėlaivius, BMW sukurti garso takelį savo elektromobiliams pasisamdė žymų kompozitorių Hansą Zimmerį, o įmonės „Hyundai“ sportiškame „Ioniq 5 N“ elektromobilyje leidžiama pasirinkti ne tik futuristinius garsus, bet ir vidaus degimo variklio gaudesį su imitaciniais išmetimo sistemos pokšėjimais atleidus akceleratorių.
Elektromobiliai gali būti tylūs, bet panorėjus – gali triukšmauti ir taip sustiprinti vairavimo emocijas. Vis dėlto rinkoje nėra nė vieno visiškai tylaus elektromobilio.
Garsas privalomas dėl saugumo
„Elektromobiliai turi skleisti garsą, ypač važiuojant atbulomis ar lėtai į priekį, kad aplink vaikštantys žmonės girdėtų. Važiuodami lėtai jie sklendžia tarytum šventoji dvasia, todėl ten, kur tankiau žmonių, tai gali būti pavojinga“, – paaiškina automobilių apžvalgininkas, „Autoplius.lt“ komunikacijos specialistas Gintenis Dauparas.
Iš tiesų dėmesys į elektra varomų transporto priemonių tylos problemą buvo atkreiptas dar tada, kai keliuose važinėjo vos keli elektromobiliai. Tuometiniai hibridiniai „Toyota Prius“ modeliai naudodami tik elektrą riedėjo taip tyliai, kad pėstieji jų tiesiog negirdėjo.
Pradėjus populiarėti elektromobiliams, buvo priimti ir politiniai sprendimai. Nuo 2021-ųjų visi Europos Sąjungoje parduodami elektromobiliai privalo skleisti ne mažesnį kaip 56 decibelų, tačiau ne didesnį kaip 75 dB garsą važiuodami iki 20 km/val. greičiu arba atbulomis. Taigi dėl aplinkinių saugumo riedėdami elektromobiliai skleidžia garsą į išorę. Viduje vairuotojai to garso beveik negirdi.
Judant greičiau to garso išorėje nebereikia, nes pasigirsta padangų nuo kelio keliamas triukšmas, lekiant dar greičiau – vėjo. Apkrauti elektros motorai taip pat pradeda skleisti šiokį tokį gaudesį, tačiau jis neprilygsta vidaus degimo variklyje vykstantiems mažiems, bet itin dažniems degalų ir deguonies mišinio sprogimams.
Garsas paslepia triukšmą
Nors tam tikrais atvejais visiška tyla atrodo kaip didelis privalumas, ji turi ir trūkumų. Vidaus degimo variklio darbas paslepia pašalinius garsus. O elektromobilyje žmogaus ausis daug greičiau pagauna padangų skleidžiamą triukšmą, vėjo ošimą, taip pat važiuoklės bildesius ar salono detalių girgždėjimą. Dėl šios priežasties gamintojai stengiasi elektromobilius surinkti kuo skrupulingiau, nes juose visi netobulumai ausis rėžia labiau nei vidaus degimo varikliais varomuose modeliuose.
Taip pat daug labiau ausis dirgina ir padangų bei vėjo keliamas gaudesys. Dėl to dažnas elektromobilis stebina tyla ne tik dėl jokio žymaus garso neskleidžiančio variklio, bet ir dėl geresnės garso izoliacijos. Gamintojai įvairiai elgiasi bandydami izoliuoti saloną nuo aplinkinio triukšmo: „premium“ klasės atstovai į automobilius montuoja daugiau garso izoliacijos – juk jie turi pateisinti didesnę kainą. Vidutinės klasės gamintojai neretai apsiriboja dvigubais ar laminuotais stiklais.
Įdomių inovacijų ėmėsi „Hyundai“: papildomai prie geresnės garso izoliacijos į elektromobilius pradėjo diegti aktyvaus triukšmo slopinimo sistemą, tokią pačią, kokią galima rasti daugelyje ausinių. Ji per mikrofonus fiksuoja aplinkinį triukšmą, analizuoja jo garso bangas, tada per kolonėles paleidžia triukšmui priešingas garso bangas ir taip jį nuslopina.
Tyla – nebūtinai gera byla
Tyla gali paversti kelionę gerokai labiau atpalaiduojančią, tačiau kai kuriais atvejais ji atima dalį emocijos ir netgi automobilio perduodamos informacijos.
„Man garsai elektromobiliuose galbūt nelabai reikalingi, bet aš, kalbėdamas apie automobilius, negaliu galvoti vien apie save. Girdėti garsus smagu, erdvėlaivio gausmas važiuojant gali patikti vaikams. Priklausomai nuo vairuotojo, garsai gali suteikti tam tikrų emocijų. Vienam jie trukdys, o kitam patiks. Elektromobilių privalumas tas, kad turi galimybę rinktis: gali važiuoti tyliai, tačiau gamintojas gali priprogramuoti kokių tik nori garsų“, – aiškino G. Dauparas.
Tad vieni gamintojai samdo kompozitorius, kiti įsteigė atskirus garsus kuriančius departamentus. Šiuolaikiniai elektromobiliai, ypač sportiškesni, orientuoti į dinamišką važiavimą, turi funkciją važiuojant skleisti garsą.
Dažniausiai tai būna futuristiniai kosmoso erdvėlaivius imituojantys gausmai, o kiti eina toliau: jau minėtas „Hyundai“ pirmasis ėmė imituoti vidaus degimo variklio garsą. Tačiau kam jis reikalingas?
Variklio gaudesys ne tik stiprina emocijas, bet ir suteikia informacijos vairuotojui apie dinamiką. Kuo didesnis garso lygis sklinda, kuo aukštesnis tonas, tuo greičiau važiuojama, ir priešingai: lėtėjant ūžesiai silpsta ir duslėja.
Garsas turi įtakos bendrai vairavimo pojūčių paletei. Atsisėskite prie vairavimo simuliatoriaus ir padėkite ausines į šoną. Sumažės informacinių dirgiklių, leidžiančių suprasti automobilio dinamiką.
Garsą galima programuoti pagal poreikius
Kita elektromobilių problema – viena pavara: jų motoro skambesio tonas vientisas, nekintantis, dėl to gamintojai paprastai nesistengia atkartoti vidaus degimo variklio tono. Jie kuria futuristinius takelius, kurie dinamiką ir variklio naudojamą galią perteikia dažniausiai per garso lygį ir kintantį tono aukštį.
Rizikuoti pradėjo bendrovė „Hyundai“: ji sportiškame „Ioniq 5 N“ modelyje pritaikė „N Active Sound +„ technologiją, leidžiančią pasirinkti net kelis skirtingus garsus. Greta futuristinį erdvėlaivį ir reaktyvinį variklį mėgdžiojančių garsų jie ėmė imituoti vidaus degimo variklio gaudesius.
Tai – iššūkis garso inžinieriams, tačiau drauge su jais darbavosi ir elektros pavaros inžinieriai. Šie sukūrė 8 laipsnių automatinės pavarų dėžės imitaciją. Pasiekus tam tikrą greitį ji atsimuša į ribotuvą. Tuomet, priklausomai nuo pavaros ir sūkių, variklis keičia charakteristikas.
Prie to buvo priderintas ir garsas. Tonas kinta priklausomai nuo variklio apkrovos: atleidus akceleratorių jis imituoja burbuliuojantį išmetimą, o keičiant pavaras – šūvius. Visa tai padaryta tam, kad vairuotojai būtų kuo labiau įtraukti į vairavimą.
„Žmonės nori individualumo ir jį mėgsta išreikšti skirtingais būdais. Jeigu galime automobilyje keisti aplinkos apšvietimo spalvą ir intensyvumą, kodėl to negalime daryti su garsu? Juk dabar elektromobiliuose tai labai paprasta, galima važiuoti tyliai, galima skristi erdvėlaiviu, mėgautis keturių cilindrų, V8 formos variklio ar dyzelinio motoro skleidžiamu garsu. Suprogramuoti įmanoma viską, tai kodėl gi ne?“ – svarsto G. Dauparas.