Ar esate matę taksi limuzinams skirtą stovėjimo aikštelę? O ar žinote kaip ženklas jai nurodyti atrodo? Atvažiuokit į Trakus - pamatysit. Tuo pačiu galėsite pasigrožėti „Automobilių su neįjungtomis artimosiomis šviesomis eismas draudžiamas" ženklu. O kur dar reklaminiai kelio ženklai, mokama perėja (nakties metu - nemokamai), vietos, kur per gatvę migruoja žmonės, ilgai (450 m) ilgiausiai (600 m ilgio!) kavinei, viešbučiui ant asfalto skirti kelio ženklai? O Lietuvos kelių eismo taisyklėse ženklas „Pėsčiųjų takas" Trakuose reiškia šalutinį kelią arba automobilių stovėjimo aikštelę. Trakų turizmo informacijos centras galėtų net paruošti atskirą turistinį maršrutą Trakų kelių eismo taisyklėms pažinti. Arba kelių eismo taisyklių anarchijai Trakuose pažinti.

Vienas Trakų kelių eismo taisyklių išskirtinumų - pėsčiųjų perėjos. Lietuvoje įprasta, kad pėsčiųjų perėjai žymėti naudojami du ženklai, statomi skirtingose gatvės pusėse, o ženkluose pavaizduotas „žmogus" žengia į gatvės pusę. O Trakų ženkluose „žmonės" abiejuose ženkluose žengia viena kryptimi, arba skirtingom, bet ne į tą pusę, arba yra tik vienas ženklas, arba per toli nuo perėjos ar pan.. Pagal Trakų kelių eismo taisykles, prie perėjai skirtų ženklų galima pridėti ir kitus kelio ženklus, taip identifikuojant žmones, kurie gali eiti per gatvę: dienos metu mokama perėja arba, gal tiksliau, perėja, skirta mokantiems už automobilio stovėjimą. Yra dar spec. perėjos einantiems į parduotuves, į konkrečią gatvę, maudytis ir t.t.... Gal tai susiję su noru nurodyti, kur žmogui eiti? O gal vis dėl to su greičio viršijimo problema: bėkit žmonės, nes tuoj kas nors, baigęs darbą, nudauš? O gal - koks skirtumas, koks ženklas? O kai paverčiam žmogaus gyvybe, atsiranda skirtumas? 3 iš 5 įskaitinių eismo nelaimių Trakų mieste 2010 m. įvyko pėsčiųjų perėjose. Simboliška, o galbūt ir logiška, kad pėsčiųjų perėjų ženkluose žmonės stoja į savo vietas už Trakų miesto centro ribų. Nes čia ir vėl galioja Lietuvos kelių eismo taisyklės. Ir koks sutapimas - Trakų rajone pėsčiųjų perėjose 2010 m. daugiau nenukentėjo nei vienas žmogus! Atsiranda skirtumas?

Atskiro dėmesio verti ir du Trakuose esantys greičio apribojimo ženklai: „Zona 40" miestelio pradžioje ir „Gyvenamoji zona" senamiestyje. Su ženklais šiuo atveju lyg ir viskas gerai, bet ne su jų galiojimo užtikrinimu - pvz. „Gyvenamoji zona", kur autotransporto priemonių greitis, anot Lietuvos kelių eismo taisyklių, turėtų būti ne didesnis negu 20 km/h. Trakų kelių eismo taisyklėse tai, ko gero, nereglamentuojama. Važiuok, kiek nori... Nes policija užsiėmus automobilių zulinimu pirmyn-atgal arba tykojimu jiems vieniems suprantamų pažeidimų. Savivaldybė užsiėmus strategijų kūrimu, bet ne realiais veiksmais, skirtais eismo saugumui didinti. Tai gal greičio ribojimo ženklai - tik dėl grožio?

Kad tie ženklai tik dėl grožio, verčia susimąstyti Karaimų ir Trakų gatvėmis („gyvenamosios zonos" galiojimo vietose) kasdien skriejantys automobiliai. Jau daugelį metų ši problema gąsdina ne tik vietinius gyventojus, bet ir gausiai atvykstančius turistus. Pasivaikščiokit Trakų „Gyvenamose zonose" bent 10 minučių. Suprasite apie ką aš. Bet šios problemos nemato Trakų policijos pareigūnai, kasdien pietaujantys Karaimų g. Galbūt šios problemos nežino ir Trakų rajono savivaldybės atstovai?

Tai žinokit - problema yra. Ypač skaudi ji gali būti ženklu „Gyvenamoji zona" pažymėtose vietose. Nes ten jis iš tiesų reikalingas. Turistų srautai didėja šylant orui ir iki nelaimės - vienas pedalo spustelėjimas. Žinoma, kiekvienoje gatvėje policijos ekipažo (jeigu atsitiktinumo dėka, jis neužsiėmęs planų vykdymu) automobilio nepastatysi. Bet juk yra kitokių priemonių, ar ne? Inžinerinių greičio mažinimo priemonių. Automatinių greičio matuoklių. Ar laukiama 2012 metų eismo įvykių statistikos?

Gal iš tiesų verta šiek tiek luktelti, kol ant stogo atčiuožęs automobilis nušluos keliolika turistų? Ir Trakai turės dar vieną unikalią vietą - vietą uždegti žvakutėms.

Nenorėčiau, kad jos būtų skirtos man.

Vietoj išvadų:

Trakų rajono savivaldybės atstovams, atsakingiems už saugų eismą, norėčiau užduoti kelis klausimus:

Ką jūs padarėte, kad užtikrintumėte 20 km/h greitį zonose, kurias pažymėjote „Gyvenamoji zona"?

Ar papildomų greičio mažinimo priemonių imsitės tik tada, kai kažkam jūsų abuojumas kainuos gyvybę? Galbūt visai turistinei grupei?

Ką jūs padarėte, kad užtikrintumėte, kad pėsčiųjų taku nevažinėtų automobiliai? Ar truputį galima? O dviratininkams?

Ar išmanote Lietuvoje galiojančias kelių eismo taisykles? O kelio ženklus pažįstat?

Trakų rajono policijos pareigūnams norėčiau taip pat užduoti kelis klausimus:

Jums patiems nekliūna, kad prie Trakų policijos komisariato yra kelių eismo taisyklių neatitinkantys ženklai? Net ženklas „Policija"?

Nepagalvojote karts nuo karto pamatuoti gyvenamąja zona važiuojančių automobilių greičio? Kad ir dėl statistikos?

Gal Trakuose yra pėstysis patrulis, kuris galėtų pasivaikščioti „Pėsčiųjų taku" prie Galvės ežero? Tik tegu atsargiai vaikšto, kad jo nepartrenktų automobilis.

Šiek tiek informacijos kasdieniam darbui:

Gyvenamoji zona: Pėstiesiems leidžiama vaikščioti važiuojamąja dalimi visoje gyvenamojoje zonoje, tačiau jie neturi trukdyti transporto priemonių eismui be reikalo. Gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones.
181. Gyvenamojoje zonoje draudžiama:
181.1. važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu; 
181.2. stovėti įjungus transporto priemonės variklį;
181.3. palikti stovėti didesnės kaip 3,5 t didžiausiosios leidžiamosios masės krovininius automobilius, daugiau kaip 12 sėdimų vietų autobusus, taip pat traktorius, savaeiges mašinas ir jų priekabas;
181.4. mokyti vairuoti.

Ženklas Nr. 412 „Pėsčiųjų takas" naudojamas tik pėsčiųjų eismui skirtam takui arba pėsčiųjų zonai pažymėti. Ženklas įrengiamas pėsčiųjų tako pradžioje dešinėje pusėje arba virš jo ir pakartojamas už kiekvieno tako susikirtimo su keliu. Ženklinant pėsčiųjų zoną (tik pėstiesiems skirtą kelio ruožą), ženklas Nr. 412 turi būti įrengiamas prieš pat šios zonos pradžią ir iš visų jos pusių. Apie pėsčiųjų zonos pradžią vairuotojai turi būti informuojami iš anksto, įrengiant ženklus Nr. 401-406 arba 507-512, arba (ir) kitokius reikalingus ženklus.

Ženklai Nr. 533 ir Nr. 534  „Pėsčiųjų perėja" turi būti naudojami pėsčiųjų perėjai, esančiai važiuojamojoje dalyje, pažymėti. Ženklas Nr. 533 turi būti įrengiamas kairėje, o ženklas Nr. 534 - dešinėje važiuojamosios dalies pusėje. Ženklai turi būti įrengti taip, kad pažymėtų perėjos plotį: ženklas Nr. 534 - artimesniąją, o ženklas Nr. 533 - tolimesniąją perėjos ribą. Ženklus Nr. 533 leidžiama įrengti kitoje ženklų Nr. 534 pusėje.

Draudžiama prie kelio ženklo, jo stovo ar bet kokio kito eismo reguliavimo įtaiso tvirtinti ką nors, kas nesusiję su to kelio ženklo ar įtaiso paskirtimi. Kelio ženkle draudžiama nurodyti informaciją, susijusią su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinančia įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis (pvz.: įmonės pavadinimą, prekės ženklą, teikiamų paslaugų rūšį, adresą, telefoną ir kita).

Ženklo įrengimo aukščiu, priklausomai nuo to, kur ženklas turi būti įrengiamas, laikomas atstumas nuo važiuojamosios kelio dalies (toliau - važiuojamoji dalis) krašto arba šaligatvio krašto, arba pėsčiųjų ir (arba) dviračių tako krašto, arba iškilios saugumo salelės krašto iki ženklo skydo apatinio krašto (neatsižvelgiant į papildomas lenteles). Jeigu po ženklu įrengta (-os) papildoma (-os) lentelė (-ės) trukdytų patogiam ir saugiam eismo dalyvių eismui, pavyzdžiui, trukdytų pėsčiųjų eismui šaligatviu arba sumažintų jų matomumą prie pėsčiųjų perėjų, rekomenduojama ženklo įrengimo aukščiu laikyti atstumą iki žemiausiai įrengtos papildomos lentelės skydo apatinio krašto.

DELFI skaitytojas Tomas

Norite ir Jūs dalyvauti konkurse? Rašykite mums trumpą esė (apžvalgą, straipsnį) apie:

- Jūsų pasiūlymus, susijusius su eismo saugumu kelininkams, policijai, kelių eismo taisyklių rengėjams, kitiems vairuotojams, pėstiesiems, dviratininkams, motociklininkams ir t.t.; - galbūt Jums saugus eismas asocijuojasi su pagalba kelyje, mandagumu, eismo kultūra ir t.t. Galite rašyti ir istorijas susijusias su tuo;

- asmeninę patirtį, įdomius nuotykius ar pamokančias istorijas, susijusias su saugiu eismu;

- galite parašyti tiesiog laišką „pusgalviui" ar priešingai - itin geram, - vairuotojui.

Esė siųskite mums el. paštu: pilieciai@delfi.lt (laiško pavadinime reikia nurodyti „Konkursui Saugus eismas").

Konkurso nugalėtojų laukia draudimo bendrovės „Gjensidige" įsteigti prizai - kuponai draudimo paslaugoms įsigyti:

1. Pirmosios vietos nugalėtojui - 1000 Lt vertės kuponas.

2. Antros vietos nugalėtojui - 500 Lt vertės kuponas.

3. Trečios vietos nugalėtojui - 300 Lt vertės kuponas.

Daugiau informacijos apie konkursą skaitykite aprašyme paspaudę šią nuorodą