Ar esat važiavę(vairavę) prietemoje, lyjant, sningant, neapšviestu keliu? Be abejo. Ar esat darę staigų manevrą ,kuomet keliolikos metrų atstumu nuo automobilio „išdygsta“ pėstysis -vaiduoklis be jokio atšvaito? Manau, kad irgi ne kartą. Jaučiu, kad kai kas šioje vietoje atsidūsta, nes to manevro atlikti jau nebespėjo ir tai baigėsi skaudžiai. O kai kas atsidūsta dėl to, kad baigėsi skaudžiai giminaičiui, tuo metu buvusiam pėsčiojo vietoje. Skaitytojai, kurie dažniausiai eisme dalyvauja kaip pėstieji, greičiausiai jau burnoja apie „kelių erelius“, kurie apsėsti greičio manijos ir nemato nieko aplink. Tačiau dauguma tamsiuoju paros metu žuvusių pėsčiųjų žuvo ne dėl greičio mėgėjų kaltės.

Ar bandėte kada pasiūlyti užsidėti atšvaitą savo vyresnio amžiaus giminaičiui? Geriausiu atveju paims ir padės kur nors, kad neberastų. Kurgi tai matyta, kad garbaus amžiaus pilietis eitų apsikarstęs blizgučiais? Tokia nuomonė dar tebevyrauja mūsų tėvų, senelių galvose, kurie užaugo tuo metu, kada keliuose automobilių buvo dešimtkart mažiau. Antra – ar pastebėjote, kaip rengiasi žmonės, kai ateina šaltasis – prietemos metas? Tamsiai, nors nežinau, kodėl. O pastebėt tokį „tamsuolį“ - dar sunkiau. Ar pastebėjote, kad įvairaus amžiaus moterys ant savo rankinių diržo užsideda susuktą atšvaitą, kuris skirtas užsidėti ant rankos? Smagu, kad bent jau užsideda, nors susukto atšvaito paviršiaus plotas tampa labai mažas ir pastebėti jį važiuojant šansų nelabai daug.

Cituojant vieną įžymų atlikėją – „ką daryt“? Reikalas tas, kad senus žmones perauklėt sunku, todėl pradėt turėtume nuo vaikų. Ar prisimenat, kad vaikystėje rinkdavome kramtomosios gumos popierėlius, modeliukus? Dabartiniai vaikai taip pat renka visokius žaisliukus. Kodėl nepadarius tų renkamų žaisliukų atšvaitų pavidalo? Kas trukdo „pokemonus“ ir „bakuganus“ pakeisti mielais spindinčiais žaislais? Kodėl negalima sukurti atšvaitų-pakabukų kolekcijos ir paskatinti vaikus ją surinkti? Tegu bent vieną-du-tris jis pasikabins ant kuprinės ar rūbų – ir tai jau bus pradžia. Ar prisimenat kvailus stiklinius rutuliukus, kuriuos ne taip jau seniai skatino rinkti vienas prekybos tinklų? Kur jie dabar? Išmėtyti, sudaužyti, praryti(buvo ir tokių). Kas trukdė vietoj jų platinti atšvaitus? Jaučiu, kad daugelis sako - „jie negražūs“. O kas trukdo sukurti gražius? Kas trukdo sukūrus šimtą parodyti keliems šimtams vaikų, kad šie pasakytų savo nuomonę ir išrinktų gražiausius? Jų net kurti nereikia – panaršius internetą galima rasti galybę pavyzdžių su įvairiais vaikiškais motyvais. Teisingai, visam tam reikia užsidegimo ir noro, nes finansine nauda tai nelabai kvepia. Tačiau galima ir sumokėti tą litą prekybos centre už atšvaitą ar gauti jį perkant prekių už tam tikrą sumą-prie to mes jau įpratę, tad iš naujo pratinti nebereikia.

O kaip su suaugusiais? Kad reikia daryti įsiuvus rūbuose-tai faktas, ir daugelis užsienio firmų taip ir daro. Be to - mūsų žmonės dabar labai seka ir kopijuoja visuomenės(aukštuomenės, elito ar pseudoelito) gyvenimą. Kodėl nepabandžius šį svertą? Paimkim kad ir žurnalą „Žmonės“. Paskutinuose puslapiuose būna krūva nuotraukų su žinomų žmonių atvaizdais, komentuojamos jų rūbų detalės, aksesuarai. Kodėl tarp šių aksesuarų neįvedus kokio nedidelio stilingo atšvaito. Juk dažnai tas, kad pradžioje atrodo kaip pokštas ar kvailystė, ilgainiui tampa mados ženklu. O žmonės kopijuoja vieni kitus.

Dar vienas būdas – TV akcija. Galima būtų paskelbti, kad vieną dieną bus stebimi žmonės kuriame nors rajone ir keletas laimingųjų, kurie bus pastebėti su atšvaitais, gaus prizus. Gi visi nori to nemokamo saldainio. Suorganizuoti nesunku, galima šią akciją prijungti prie esamų laidų, pvz. „24 valandos“, kurie važinėja po Lietuvą.

Galų gale paskutinis variantas-baudos. Čia labiau taikoma vyresniajai visuomenės daliai, kuri dėl užsispyrimo nesisega atšvaito. Auklėti kartais reikia ir per piniginę, ir ne 20 Lt, o ne mažiau 100 Lt. Ar kas paskaičiavote, kiek kainuoja sužaloto autoįvykyje žmogaus ligoninės lovadienis? Šimtus, tūkstančius. O automobilio remontas? Šimtus, tūkstančius. O atšvaitas? Litą ar kelis litus. Juokinga suma, ar ne? Todėl ir noriu paprašyt – pradėkim nuo savęs. Nesakykim – „o kaimynas Zigmas tai vaikšto be atšvaito...“. Auklėkim vaikus, patarkim tėvams, kaimynams ir būkim saugūs kelyje. Raskim savyje noro kažką pakeist. Nebus taip, kad vieną dieną visi sužėrės kaip Kalėdų eglutės nuo atšvaitų, betgi ir Roma ne per vieną dieną pastatyta buvo. Kaip sugebėjom per kelis metus sumažint keliuose žūstančių skaičių, taip galime dar pasistengt. Kodėl negalim būt suinteresuoti tapt šios srities lyderiais Europoje? Juk kainuoja tiek nedaug.

Paprastas vairuotojas

Esė konkurso rašinių priėmimo laikas jau baigėsi! Iki gegužės 9 d. bus išpublikuotos visos likusios skaitytojų atsiųstos istorijos, o tada Jūs galėsite balsuoti ir iš dešimties į finalą patekusių rašinių išrinkti tris geriausius, kurių autoriams atiteks vertingi prizai!

Konkurso nugalėtojų laukia draudimo bendrovės „Gjensidige" įsteigti prizai – kuponai draudimo paslaugoms įsigyti:

1. Pirmosios vietos nugalėtojui - 1000 Lt vertės kuponas.

2. Antros vietos nugalėtojui - 500 Lt vertės kuponas.

3. Trečios vietos nugalėtojui - 300 Lt vertės kuponas.

Daugiau informacijos apie konkursą skaitykite aprašyme paspaudę šią nuorodą