Per pastaruosius metus gyventojų, papildomai mokančių už suasmenintas mokėjimo korteles ar vardinius automobilių numerius, nemažėjo, rodo „Regitros“ ir SEB banko duomenys. Psichologai aiškina, kad to priežastimi gali būti dėmesio ir pagarbos siekimas, kuris ne visuomet yra racionalus.
Įsigyti suasmenintą banko mokėjimo kortelę, pavyzdžiui, ant kurios būtų vaizduojama šeimos nuotrauka ar patinkantis peizažas, kainuoja iki trečdalio brangiau nei standartinė panašaus tipo kortelė, tuo tarpu už ypatingą automobilio numerį teks pakloti apie 100 kartų daugiau nei už įprastus valstybinius numerius, tačiau mokančių už šias paslaugas per pastaruosius metus nemažėjo.
„Šiuo metu yra išduota ir veikia per 2,5 tūkst. SEB banko „Mano Visa“ kortelių, ant kurių – patys įvairiausi banko klientų gyvenimo įvykiai, pomėgiai ar simboliai. „Mano Visa“ SEB banke išduodama apie pusę tūkstančio kortelių per metus – šis skaičius išlieka stabilus“, - statistiką pateikia bankas.
Tokia kortelė vartotojams kainuoja nuo 29 litų, priklausomai nuo pasirenkamos kortelės tipo, ji yra iki 10 litų brangesnė nei analogiškos standartinės kortelės.
Valstybės įmonės „Regitra“ duomenys rodo, kad per pastaruosius metus žymiai nesumažėjo ir užsisakančių originalius valstybinius numerius – per metus jų įsigyjama apie 50, nors jų kaina yra 5 tūkst. litų, kai standartiniai valstybiniai numeriai kainuoja apie 50 litų.
Šiemet iki gegužės 30 d. „Regitra“ išdavė 20 vardinių valstybinio numerio ženklų, 2011 m. – 45, 2010 m. – 49. Beveik pusę vardinių ženklų užsisako juridiniai asmenys.
Už kokį dėmesį mokama
SEB banko prezidento pavaduotojo ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktoriaus Virginijaus Doveikos teigimu, žmonės yra linkę ant banko kortelės perkelti artimųjų, augintinių ar kelionių nuotraukas. Tačiau, banko duomenimis, pasitaiko atvejų, kai ant kortelių vaizduojama ir sumedžiota lapė ar šernas, citatos filosofinėmis temomis, sporto ar mados vaizdai.
„Lietuvoje dar nepajutome su futbolo stilistika susijusios tendencijos, tačiau pernai vykusio „EuroBasket 2011“ metu daug dažniau nei įprasta buvo pasirenkamos nuotraukos su krepšinio simboliais“, – sakė V. Doveika.
Banko duomenimis, 80 proc. visų individualaus dizaino „Mano Visa“ turėtojų yra iki 40 metų amžiaus.
„Išskirtinumo, panaudojant būtent valstybinio numerio ženklą, neretai siekiama reklamos sumetimais, garsinant atstovaujamos firmos, siūlomų prekių ar paslaugų vardą. Per pastaruosius keletą metų „Regitra“ yra išdavusi, pavyzdžiui, tokius vardinius ženklus: F0RD, T1GUAN, N0RDIA, TE0, TE0BUS, P0WER, VOLVO1, MAS0MA, NESE2, F0RTAS, AR1JUS, NELY69, D1ANA, AN1UTA, GHOST2, STR0NG, RU5LAN, DAVAI1, SERM1A, T0RES, JUST0, NE0SIM, R7, 0RCA, 8888CK, R0UTE, KAL1NA, VENT0S“, - pavyzdžius pateikia „Regitros“ viešųjų ryšių specialistė Laimutė Užupė.
Ji primena, kad vardinis valstybinio numerio ženklas turi būti sudarytas iš skaičių ir raidžių, tačiau jame negali būti naudojami nepadorūs, žargoniniai žodžiai, keiksmažodžiai, taip pat sąvokos, įžeidžiančios kitų rasių, tikėjimų atstovus, o užrašas negali sutapti su valstybių, tarptautinių organizacijų pavadinimais ar jų santrumpomis.
„Per pastaruosius trejetą metų akivaizdžiai padaugėjo vardinių ženklų, kurių užrašo derinys asocijuojasi su angliškais žodžiais“, - pastebi L. Užupė.
SEB bankas individualaus dizaino mokėjimo korteles gamina nuo 2007 m., o “Regitra” vardinius ženklus pradėjo išduoti 2001 m.
Patenkina ne tik komercinius poreikius
Vytauto Didžiojo universiteto bendrosios psichologijos katedros docentas Visvaldas Legkauskas sako, kad suasmeninti automobilių numeriai ir kortelės patenkina ne tik komercinius, bet ir psichologinius poreikius.
„Bendra yra tai, kad ir vienas ir kitas dalykas neva leidžia žmogui išsiskirti iš minios. Bet automobilio numerio suasmeninimas yra ne šiaip išsiskirimas iš minios, o pareiškimas, kad aš turiu tiek pinigų, kad galiu ir už tokius dalykus mokėti, tuo tarpu kreditinių kortelių suasmeninimas daug pinigų nekainuoja ir yra prieinamas beveik kiekvienam“, - mano psichologas.
Pasak V. Legkausko, žmonės tiki, kad suasmenindami mokėjimo korteles tampa išskirtiniais, o paslaugos teikėjas kartu vartotojui pademonstruoja, kad suvokia jį ne kaip vieną iš 500 tūkst. klientų, o kaip individualybę: „Tai yra bandymas kurti virtualų santykį su klientu ir sudaryti įspūdį, kad tas santykis yra asmeniškas. Ir tai daro ne tik bankai, bet ir telekomunikacijų bendrovės, kurios, pavyzdžiui, skiria asmeninę telekomunikacijų vadybininkę“.
Tačiau specialistas įsitikinęs, kad tokios komercines praktikos sėkmingai prigyja ir vartotojams yra patrauklios.
„Vakarų visuomenė yra individualistiška, individualizmas yra vertybė ir mes nuo labai mažų dienų augame su šūkiu „išsiskirk iš minios, nebūk pilka mase“. Didesnę laiko dalį mes nesukame galvos, ar tai, ką darome, yra išsiskirimas iš minios ar tiesiog sekimas minia, bet jaučiamės patenkinę dėmesio ir pagarbos poreikius, kuriuos turi kiekvienas. Šie poreikiai kelia pakankamai stiprius jausmus, o protas visada iš paskos vaikšto. Tik vėliau mes suvokiame, kokiose veiksmuose nėra nieko ypatingai asmeniško“, - mano psichologas.
