„Žmogaus psichologija veikia taip: jeigu sąskaitoje yra pinigų juos reikia išleisti. Mums tiesiog psichologiškai yra smagu išleisti viską iki paskutinio cento, grąžinti sąskaitą į pradinę būseną. Tačiau tai nepadeda taupyti pinigų ir trukdo įgyvendinti finansinius tikslus. Todėl žmonėms, turintiems tik vieną sąskaitą, yra itin sunku drausmingai planuoti pinigus“, - įsitikinęs A. Markevičius.
Pasak jo, vienas iš paprastų būdų, kaip gerai jaustis ir tvarkingai prižiūrėti savo finansus, yra susikurti kelias sąskaitas: taupymui, kasdieninėms arba einamosioms išlaidoms ir pramogoms.
„Prie einamųjų išlaidų ir pramogų sąskaitų turėtų būti pririštos tik debetinės kortelės, kad nekiltų pagunda brangiai skolintis, tuo tarpu ilgalaikis taupymas turėtų vykti ne banko sąskaitose, o pavyzdžiui, gyvybės draudimų, pensijų fondų, kad būtų sunkiau iš ten išsiimti pinigų. Tik gavus pajamas reikėtų jas paskirstyti: dalį, apie 10 proc., skirti ilgalaikėms santaupoms, dalį, pagal poreikius, palikti einamosioms išlaidoms ir dalį, pagal galimybes, skirti pramogoms. Vadovaujantis šiuo būdu visada bus sąskaita, kurią galima ištuštinti iki paskutinio cento - pramogų sąskaitą“, - pataria A. Markevičius.
Finansų specialistas sako, kad atskyrus kasdienines išlaidas nuo pinigų pramogoms, kils mažiau pagundų išleisti daugiau nei suplanavote.
„Pagal poreikį sąskaitų ir kortelių gali būti ir daugiau. Turėdami trumpalaikių finansinių tikslų galite turėti dar vieną sąskaitą skirtą jiems, tik prie jos tuomet nepririškite jokios kortelės, kad nekiltų pagunda išleisti. Norėdami turėti kreditinę kortelę, jeigu turite jai poreikį, paskirkite jai dar vieną sąskaitą, kad visuomet galėtumėte laiku grąžinti kreditą. Tiesiog turėdami atskiras sąskaitas atskiriems poreikiams lengviau laikysitės drausmės ir planuosite finansus. O apie korteles svarbu pasakyti ir tai, jog visos banko kortelės kainuoja tikrai brangiau nei sąskaitos, patarčiau turėti jų kuo mažiau, tačiau tiek, kiek reikia patenkinti poreikiams. Statistiniam žmogui užtenka dviejų kortelių - vienos debetinės, kuri pririšta prie einamosios sąskaitos, ir vienos kreditinės, kuri palengviną kai kuriuos procesus. Norėdami prieš vasarą išbandyti šį tą naujo - pasidarykite pramogų sąskaitą ir kortelę. Bus lengviau planuotis pramogas ir savo galimybes joms“, - siūlo A. Markevičius.
Tačiau finansų specialistas atvirauja, kad pats šiuo metu naudoja dvi korteles - vieną debetinę ir vieną kreditinę, nes neturi įpročio ištuštinti kortelę iki paskutinio cento ir mano, kad jam pramogų kortelė - nebūtina.
Su kreditinėmis kortelėmis pataria prisiminti, jog skolinatės
„Kreditinė kortelė tikrai palengvina kai kurias mūsų gyvenimo sritis - keliones į užsienį, atostogas, apsipirkimus internetu ir panašiai. Su kreditine kortele lengviau atsiskaityti užsienyje, kai kurios jų suteikia kelionių draudimus, galima žymiai paprasčiau išsinuomoti automobilį ar apsipirkti internetu. Dalies šių dalykų kartai net neįmanoma padaryti be kreditinės kortelės. Dėl šių priežasčių kreditinę kortelę vadinčiau patogumo įrankiu. Ji reikalinga ne daugiau nei daugelis kitų mūsų patogumui ir komfortui skirtų daiktų: jei galime sau leisti - turime, jei negalime - neturime, nes visos kreditinės kortelės kainuoja“, - teigia jis.
Tačiau, tam, kad ši kortelė neštų tik naudą, anot A. Markevičiaus, reikia žinoti, kaip tinkamai ja naudotis - išnaudoti privalumus ir vengti trūkumų.
„Kreditinės kortelės naudojimas yra apgaulingas dėl žmogaus psichologijos. Dažnai žmonėms atrodo, kad kreditas, kuriuo galima naudotis yra jų pinigai, bet taip nėra. Labai svarbu pabrėžti, kad kredito panaudojimas, tai yra galimybė greitai, tačiau brangiai pasiskolinti pinigų. Kreditinių kortelių palūkanos dažniausiai būna žymiai didesnės, nei kitų finansinių įrankių, netgi palyginus su vartojamosiomis paskolomis ar lizingais. O brangiai skolintis pinigus beveik visuomet yra neefektyvu. Čia ir yra didžiausias kreditinių kortelių trūkumas“, - sako A. Markevičius.
Jis atkreipia dėmesį, kad tos pasiūlymas brangiai skolintis dažnai būna „gražiai įpakuotas“ argumentais patogu, neskaičiuojamos palūkanos tam tikrą laiką ir siūlomos dovanos už kredito naudojimą.
„Reikia suprasti, kad nemokamų paslaugų nebūna, ypač bankuose, tad tikrai susimokate kažkurioje vietoje. Šis gražus kredito ir jo palūkanų įpakavimas kartais priverčia suklupti net ir savo finansus prižiūrinčius, santaupų turinčius asmenis, kuomet jie būna išnaudoję kredito dalį, už kurią moka keliolikos procentų palūkanas ir investuoja kitais įrankiais, uždirbdami žymiai mažiau taip prarasdami pinigų kas mėnesį“, - dėsto finansų specialistas.
Todėl A. Markevičius pataria kreditinėmis kortelėmis naudotis tuomet, kai pavyksta išnaudotą kreditą kol nepradedamos skaičiuoti palūkanos, o jei jau kelis mėnesius mokate už panaudotą ir negrąžintą limitą, verčiau šios kortelės atsisakyti ir susidariusią skolą padengi, kad ir pigiau pasiskolinus.
Ir vienos kortelės gali būti per daug
Finansų specialistas sako, jog turint ir vieną debetinę kortelę, kuri skirta tenkinti baziniams poreikiams, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad ir šios kortelės taip pat turi savybių, galinčių leisti naudotojui patirti nuostolių - dažniausiai dėl neplanuotų ar per didelių išlaidų.
„Kartais nutinka taip, kad žmogus nejaučia, kiek išleidžia kortele ir atsiskaitydamas grynaisiais sau tiek neleistų. Tačiau čia tik įpročio reikalas, užtenka dažniau stebėti sąskaitos likutį ir išlaidų struktūrą, kad galima būtų paversti šį trūkumą privalumu. Tiesiog stebint savo išlaidas galima žinoti, kiek išleista svarbioms gyvenimo sritims, ir kur galima sutaupyti“, - pataria jis.
Tačiau A. Markevičius apibendrina, jog tai, kiek ir kokių bankų kortelių naudinga turėti žmogui priklauso nuo jo poreikių.
„Jeigu asmuo turi tik bazinius finansinius poreikius, pavyzdžiui, nėra reikalingi privalumai, kuriuos suteikia kreditinė kortelė, tuomet jam užtenka debetinės kortelės. Debetinės kortelės irgi yra skirtos patogumui. Tai yra tiesiog patogesnis būdas gauti pajamas, atsiskaityti, sekti savo finansus“, - sako jis.
