Kopenhagoje teko būti ir anksčiau, tačiau vietos gyventojų arbatpinigių palikimo įpročiais nusprendžiau pasidomėti šį kartą dėl dviejų priežasčių: norėjau jų palikti mokėjimo kortele, nes Lietuvoje kol kas šis eksperimentas nepavyko ir padavėja, kuriai palikau arbatpinigių, atrodė švelniai nustebusi. Pirma mintis, kuri šovė į galvą, gal 10 proc. arbatpinigių tarifas ūgtelėjo?

„Danijoje restoranų ar barų svečiai neįpareigojami palikti arbatpinigių. Jie paprastai įskaičiuoti į sąskaitą“, - ramino pažįstamas Martinas.

„Paprastai Danijoje yra nesitikima, kad paliksi arbatpinigių, nes padavėjo darbas yra įskaičiuotas į maisto kainas. Taigi dažniausiai arbatpinigių nepalieku, tačiau tai pakankamai paprasta padaryti ir kortele: arba arbatpinigių sumą galima įvesti į kortelės nuskaitymo įrenginį arba ją įrašyti ant popierinės sąskaitos ir ją pasirašyti“, - aiškino Johanas.

Anot jo, atsiskaitant kortele įrenginys, nuskaitęs kortelę, pasiūlo galimybę palikti darbuotojams arbatpinigių.

„Danijoje arbatpinigiai paliekami pakankamai retai, tačiau kai aš nusprendžiu jų palikti, dažniausiai naudoju grynuosius, nors esu jų palikusi ir kortele. Dažniausiai ant sąskaitos yra vietos įrašyti arbatpinigių sumai“, - patvirtino ir naujoji pažįstama Jeanette.

Tačiau man per kelias viešnagės Kopenhagoje tokio korteles nuskaitančio įrenginio savo akimis pamatyti nepavyko. Galbūt kai kurios kavinės tokios galimybės atsisakė, matydamos, kad ja retai naudojamasi?

Grynų, žinoma, neturėjau – šioje šalyje labai paprasta įsigyti viešojo transporto bilietus iš savitarnos bilietų kasų, nekalbant apie atsiskaitymą parduotuvėse ar viešbutyje – tad negaišau laiko ir pinigų keičiantis valiutą. Tiesa, į turgelius užsukti neteko – galbūt juose grynųjų būtų prireikę.

Danijoje gyvenantis kolega Rene pasakojo, kad jis yra beveik atpratęs nešiotis grynuosius pinigus, nebent vyksta į nuošalesnę vietovę ar sendaikčių išpardavimą.

„Jei parduotuvėje ar kavinėje nėra galimybės atsiskaityti kortele, man iš karto man kyla įtarimas, kad norima nuslėpti mokesčius. Atsiskaičius kortele, mokesčių nuslėpti nepavyks“, - dėstė jis.

Visgi, radau vieną vietą Kopenhagoje, kur paklausus, ar galėsiu atsiskaityti kortele, išgirdau neigiamą atsakymą – tai Kopenhagos Kristijanijos rajonas, kur 1970-aisiais susibūrė gyventi hipiai, menininkai ir kiti.

Dabar šis rajonas yra viena turistų lankomiausių vietų – joje gyvena apie 1 tūkst. žmonių, o per metus Kristijanijoje apsilanko apie 0,5 mln. turistų. Nuotaika Kristijanijoje yra pakankamai liberali: groja muzika, laksto šunys, pastatų sienos išpurkštos graffiti, yra galerijų, dirbtuvių, parduotuvėlių, kioskelių ir t.t.

Taigi, šiame Kopenhagos rajone pirmojoje patrauklioje kavinėje kortele atsiskaityti negalėjau, tačiau padavėja nukreipė į kaimyninę užeigą ir mintį „gal reikėjo išsikeisti kronų“ nuvijau šalin.