Banko kortele mokėti patogu – atsiradus netikėtų išlaidų, pastebėjus patrauklų žūtbūt reikalingos prekės pasiūlymą taip atsiskaityti paprasčiau. Tuo tarpu, iš namų pasiėmus tik grynuosius dažnai tenka apgailestauti, kad teks atsisakyti norimo daikto. Visgi, pasak psichologo Mariaus Daugelavičiaus, išlaidžiausiems iš tiesų geriau atsiskaitinėti grynaisiais. Jo teigimu, tyrimais nustatyta, kad žmogus atsiskaitydamas tokiu būdu gali sutaupyti ir sumažinti savo išlaidas. Jam pritaria ir psichologas Artūras Deltuva – jis sako, kad kortele geriau mokėti tiems, kurie racionaliai suvokia savo pajamas ir išlaidas bei nepasiduoda emociniams pirkimams.
Svarbu suvokti išlaidas
M. Daugelavičiaus manymu, atsiskaitant kortele galima išleisti daugiau todėl, kad taip neįmanoma fiziškai pastebėti, kaip keičiasi turima pinigų suma.
„Kai mes atsiskaitome realiais pinigais, matome, kaip jie „išėjo“ iš mūsų rankos, piniginėje sumažėjo „popierėlių“ ir „geležiukų“ kiekis. O atsiskaitant kortele, mes tiesiog paduodame tą pačią kortelę ir ta pati kortelė grįžta atgal“, - kalbėjo jis.
A. Deltuva antrina, kad galimybė daugiau išleisti slypi ir tuo metu patiriamose emocijose.
„Visada yra balansas – džiaugsmas dėl to, ką gauni, ir liūdesys dėl to, ką prarandi. Džiaugsmas, atsiskaitinėjant grynaisiais ar kortele, tas pats – gaunu daiktą. Bet liūdesys, mokant grynaisiais, dėl to ką praradau, yra realesnis, labiau apčiuopiamas, tikrąja to žodžio prasme pačiupinėjamas, negu perbraukiant kortele“.
Psichologai vieningai sutaria, kad labai svarbu – tai, jog mokant grynaisiais realiai pajuntama, kaip netenkame tam tikros pinigų sumos.
M. Daugelavičiaus sako, svarbu ir tai, kad piniginėje nešiojantis grynuosius, šių kiekis – ribotas: „Kortelėje yra daug pinigų, piniginėje jų kiekis ribotas. Kai pinigų yra ribotai, mes juos ir saugome“ ir pridūrė, kad dėl šios priežasties atsiskaitymas grynaisiais pinigais galėti padėti stabilizuoti išlaidas.
Mokant kortele nereikia pasiduoti emocijoms
Psichologai pastebi, kad nuolatos mokantys tik banko kortele, turėtų būti atsargūs ir įsigydami ką tik pamatytą, bet labai patikusį daiktą ar paslaugą. M. Daugelavičiaus teigimu, emocijomis paremti pirkimai yra pavojingiausia išlaidų rūšis, o atsiskaitant kortele tokius pirkinius įsigyti paprasčiau.
„Atsiskaitant kortele, atsiranda daugiau pagundų pasiduoti emociniams pirkimams. Ir suma kortelėje didesnė, ir suveikia pasąmoningas momentas, kad tą pačią kortelę padaviau, tą pačią kortelę ir atgal atgavau. Niekas nepasikeitė“, - sakė jis.
Psichologas paneigia ir mitą, jog nežinojimas, kokia suma yra kortelėje apsaugo nuo neplanuotų išlaidų. Jo manymu, taupūs žmonės ir taip žino, kiek pinigų turi banko sąskaitoje, o linkusių išleisti daugiau, ši mintis nesustabdys. „Taupesnis žmogus žino, kiek turi pinigų. Jis supranta, kiek jų yra kortelėje ir tai neturėtų būti motyvas mažiau išleisti. Vargiai tai įsivaizduoju“, - sakė jis.
Tuo tarpu A. Deltuva mato, kad mokantiems taupyti, mokėjimo būdas įtakos apskritai neturi: „Žmonės, kurie moka skaičiuoti, skaičiuoja ir tam skiria dėmesio, tiesiog valdys tuos pinigų srautus. Racionalumas čia – iš tikrųjų išeitis ir pagalba“.
M. Daugelavičius sutinka, kad norintiems atsiskaityti tik kortele gali padėti pinigų ribojimas sąskaitoje, pavyzdžiui, dviejų banko kortelių turėjimas, kai toje, kuri nuolat yra piniginėje, yra tik tam tikra suma pinigų. A. Deltuva išlaidžiausiems nurodo ir kitą būdą – nusistatyti kortelės dienos limitą: „Bankai duoda dienos limitus, kiek galima išleisti per dieną. Kitas neblogas ir labai paprastas būdas yra naudotis bankomatu – išsigryninti pinigus ir tada mokėti. Pamatai, kiek pinigų išleidi, grįžti prie grynų pinigų“.
Išsiaiškinti išlaidumo priežastis
Tiems, kurie galimybę atsiskaityti greitai ir patogiai laiko banko kortelės privalumais ir jos atsisakyti neketina, derėtų pasvarstyti ne tik apie patį atsiskaitymo būdą, bet apie tai, kas skatina nuolatinį norą išlaidauti. Psichologas Tomas Lagūnavičius pataria visiems apgalvoti, kas skatina pirkti daugiau. Jo teigimu, tai dažniausiai lemia dvi pagrindinės priežastys – siekis išlaikyti socialinį statusą ir psichologinės traumos. „Pavyzdžiui, priklausomybę perkant daug prekių labai dažnai lemia netgi seksualinės problemos, traumos - tai būna kaip kompensacija. Arba tu neprisimeni tų dalykų, arba jeigu mus nuskriaudžia, paskui bando papirkti, susiformuoja toks reiškinys. Tada žmogus, norėdamas save nuraminti, iš sąmonės neištraukti tų neigiamų prisiminimų, eina ir perka ką nors, taip išsiskiria malonumo hormonų“, - kalbėjo jis.
Norintiems atsikratyti įpročio išlaidauti, psichologas pirmiausiai pataria apgalvoti, kada ir kokiose situacijose kyla noras apsipirkti, kodėl taip elgiamasi. „Reikia sekti tuos emocinius momentus, pavyzdžiui, kada man liūdna arba jaučiuosi vienišas ir man norisi pirkti. Tais momentais, pavyzdžiui, jei jautiesi vienišas, skambink draugams. – sakė jis. - Tiesiog reikia nuspręsti, kiek tu išleisi, kad daugiau neturėtum savo piniginėje – dvidešimt ar trisdešimt litų. Čia kaip su rūkymu – jeigu nori mesti rūkyti, niekada nepaliesk cigaretės ir tu nerūkysi“.
M. Daugelavičius dėsto, kad pats geriausias būdas suvaldyti išlaidas – paprasčiausias pirkinių sąrašas. „Vienas geras pratimas – iš anksto susirašyti pirkinių sąrašą, ką man reikia nusipirkti. Ko gero, pats paprasčiausias ir efektyviausias būdas ir yra laikytis būtent to sąrašo, kurį aš užsirašiau. Taip aš iš anksto matau, ką noriu pirkti ir už kiek noriu pirkti. Reikia kuo mažiau galimybių palikti vadinamam emociniam pirkimui, kada pagautas momento, emocijos kažką perku“, - sakė jis. A. Deltuva pritaria – jo manymu, tokiose situacijose reikia elgtis disciplinuotai: „Jeigu tu visada sakysi „noriu pirkti“, bet išsiauklėsi tą discipliną - „noriu dabar, bet apsispręsiu rytoj“, taip turėsite daug daugiau šansų racionalumui“.
Finansus padeda reguliuoti elektroninė bankininkystė
Norintys sekti ir riboti savo išlaidas, tačiau toliau naudotis debetine banko kortele, tą šiais laikais gali padaryti rinkdamiesi elektroninės bankininkystės siūlomas paslaugas. Jų pagalba galima ne tik sekti, pavyzdžiui, kokios sumos yra išleidžiamos tam tikroms sritims, bet ir nuolatos peržvelgti smulkų sąrašą, kam buvo panaudoti pinigai. Be to, informacija apie išlaidas bei įplaukas gali būti gaunama ir mobiliuoju telefonu.
A. Deltuva pritaria, kad tokios priemonės – vienas iš būdų išlaidumui suvaldyti. Jo manymu, bet kokia pastanga skaičiuoti savo pinigus padeda išvengti impulsų pirkti: „Yra žmonių, kurie skaičiuoja, planuoja išlaidas į priekį, bet yra geras būdas ir suskaičiuoti išlaidas atgaline tvarka, jau tuomet, kai pinigai yra išleisti, ir pamatyti, kas vyksta“.
