Norėjo auginti sveiką produkciją
Ne vieną apdovanojimą už ekologinės žemdirbystės puoselėjimą pelniusi Pasvalio rajono ūkininkė V. Morkūnienė sako į šią ūkininkavimo kryptį pasukusi natūraliai – tiesiog buvo noras užauginti kuo sveikesnę produkciją vartotojams. Dabar, kai vis daugiau gyventojų dairosi į ekologiškus produktus, toks daržovių augintojos pasirinkimas pasiteisina.
Ji ekologinį daržininkystės ūkį įkūrė 2000 m. ir jau 23-ejus metus ekologiškai užaugintas daržoves tiekia į didžiuosius prekybos centrus. Ūkininkė daug metų augino morkas, kopūstus, bulves, svogūnus, burokėlius, o šiemet daržovių asortimentą susiaurino – laukuose liko tik morkos ir kopūstai.
„Skiriasi daržovių sandėliavimo sąlygos. Sandėliuojant bulves, svogūnus ir burokėlius klimatas turi būti sausas, o pas mus yra šaldytuvai, kur laikomos morkos ir kopūstai. Nusprendėme nebeinvestuoti į kitokias sandėliavimo sąlygas ir auginame tik morkas ir kopūstus“, – aiškino ekologinio ūkio savininkė.
Ūkyje yra per 20 hektarų, iš kurių 8 ha auginamos daržovės, kitur dėl sėjomainos sėjamos daugiametės žolės. „Viename lauke jau antri metai auga dobilai, kitais metais čia ekologiškai auginsime daržoves“, – sako V. Morkūnienė.
Reikalauja daug rankų darbo
Šiemet ekologiškų daržovių ūkyje daug dėmesio skiriama laistymui. Pasak ūkininkės, nuo pavasario jų krašte nebuvo gero lietaus, tik visai neseniai gausiau palijo, tad jei ne daržovių drėkinimo sistema, greičiausiai derliai būtų labai menki.
„Nuolat liejome, tad yra ir derliaus, ir piktžolių“, – šypsosi daržovių augintoja, ir priduria, kad ekologiškai ūkininkaujant, daržovių ūkyje yra daug rankų darbo. Daržovės dabar ravimos antrą kartą. Tarpueiliai purenami ir mechaniniu būdu pasitelkiant techniką, tačiau be rankinio ravėjimo niekaip neapsieinama.
„Technika išpurena tik tarpueilius, bet aplink morką reikia su pirščiukais ištraukti piktžoles, o norinčiųjų ravėti nėra daug, bet jų atsiranda. Prieš kokių penkiolika metų jaunimas noriai ravėjo, o dabar tokie darbai jauniems žmonėms nebepatrauklūs“, – pastebėjo ūkininkė.
Derliui doroti taip pat reikia rankų darbo, nors darbai iš dalies mechanizuoti.
Ilgametė ekologinio ūkininkavimo patirtis leidžia išvengti daržovių ligų, kenkėjų. Daržovės tręšiamos ekologiškomis organinėmis trąšomis, dirvą pagerina ir daugiametės žolės.
V. Morkūnienė pastebi, kad ekologiškas daržoves perka jaunos šeimos, auginančios vaikus, taip pat ir pagyvenę žmonės. „Būna pavasarį, kai sandėliai tuštėja, skambina žmonės ir teiraujasi, ar dar bus prekyboje skanių morkų“, – vartotojų atsiliepimai džiugina daržovių augintoją.
Išmokos kompensuoja prarastas pajamas
Remiant ekologinį ūkininkavimą ir ekologinę gamybą yra skiriamos kompensacinės išmokos. Tokią paramą gaunanti Pasvalio rajono ūkininkė pastebėjo, kad ji itin reikalinga auginant daržoves, nes daržininkystės ūkyje prireikia daugiau darbuotojų, o ekologiškai auginamų kultūrų derlius būna mažesnis.
Tiesa, ekologiška produkcija yra šiek tiek brangesnė, tačiau tai neatperka didesnių išlaidų, todėl išmokos kompensuoja prarastas pajamas. Pasak V. Morkūnienės, be ekologiniams ūkiams skiriamų išmokų aplinką tausojantis ūkininkavimas būtų daug sudėtingesnis.
Ekologinei gamybai – dar daugiau dėmesio
Ekologiškų produktų ir iš jų pagamintų maisto produktų paklausa auga visoje Europos Sąjungoje (ES). Lietuvoje vis daugiau vartotojų renkasi tvariai pagamintą maistą – ekologiškai ūkininkaujantiems žemdirbiams tai didelė paskata. Prie tokios paskatos prisideda ir parama.
Ekologinės gamybos ūkiai tęstinius įsipareigojimus vykdo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ veiklas: „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ ir „Parama ekologiniam ūkininkavimui“. Abiem veikloms nustatyta 16 kompensacinių išmokų dydžių: po 8 kompensacines išmokas kiekvienai veiklai.
Už veiklą „Parama ekologiniam ūkininkavimui“: už javus 218 – Eur/ha; už javus pašarams – 232 Eur/ha; už javus, daugiametes žoles sėklai – 273 Eur/ha; už daugiamečių žolių įsėlį – 59 Eur/ha; už daugiametes žoles – 176 Eur/ha; už daržoves, bulves – 525 Eur/ha; už vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus – 487 Eur/ha; už uogynus ir sodus – 518 Eur/ha.
Ir dar 8 kompensacinės išmokos už veiklą „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“: už javus – 238 Eur/ha; už javus pašarams – 247 Eur/ha; už javus, daugiametes žoles sėklai – 298 Eur/ha; už daugiamečių žolių įsėlį – 59 Eur/ha; už daugiametes žoles – 182 Eur/ha; už daržoves, bulves – 525 Eur/ha; už vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus – 516 Eur/ha ir už uogynus ir sodus – 534 Eur/ha.
Dar daugiau dėmesio ekologinei gamybai skiriama Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (SP), kur numatytas ambicingas tikslas – ekologiniam ūkininkavimui (kartu su perėjimu prie ekologinio ūkininkavimo) 2027 m. naudoti 13 proc., o 2030 m. – 15 proc. žemės ūkio naudmenų. Tai siejama su ES Žaliojo kurso tikslais – iki 2030 m. bent 25 proc. ES žemės ūkio paskirties žemės skirti ekologiniam ūkininkavimui.
SP numatytos trys intervencinės priemonės: „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“, „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)“ ir „Ekologinis ūkininkavimas. Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai“.
Pagal klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingą sistemą (ekologinę sistemą) „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ numatytos tokios išmokos: už daugiametes žoles – 206 Eur/ha; už daržoves, bulves, uogynus, sodus, vaistažoles ir prieskoninius augalus – 652 Eur/ha; už javus ir daugiametes žoles sėklai – 280 Eur/ha.
Ekologinėje sistemoje „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)“ yra viena išmoka už daržoves, bulves, uogynus, sodus, vaistažoles ir prieskoninius augalus – 560 Eur/ha.
O kaimo plėtros intervencinėje priemonėje „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“ numatytos išmokos už javus ir daugiametes žoles sėklai – 239 Eur/ha ir už daugiametes žoles – 198 Eur/ha.