„Nusprendėme, kad laikas ateitį įsileisti į savo gyvenimą ir buitį, – atsako Arūnas Valinskas, paklaustas, kodėl apsisprendė ant savo namo stogo įsirengti saulės elektrinę, – Visa mūsų šeima jau seniai priima aplinkai saugius kasdienius sprendimus, tad elektrinės įsigijimas buvo tik laiko klausimas, organiškas ir natūralus procesas, link kurio palaipsniui ėjome. Mes, kaip ir kiti atsakingi piliečiai, mylintys savo šalį, jos gamtą, stengiamės kuo mažiau jai kenkti. Tad vienas noras buvo ir toliau ekologiškai gyventi, o kitas, kuris buvo ne mažiau svarbus, kilo iš ekonominių paskatų – elektros sunaudojame daug, be to turime elektromobilį. O kur rasi geresnę degalinę, nei ant savo stogo?“.
A. Valinskas džiaugiasi, kad sprendimą investuoti į saulės elektrinę priėmė laiku ir ją įsigijo finansiškai geru laiku: „Vos gavę papildomų lėšų, nusprendėme visas jas investuoti būtent į saulės elektrinę. Tai vyko ne tik prieš elektros kainų pakilimą, bet ir prieš pačios elektrinės pabrangimą“.
Po trejų metų pradėjo atsipirkti, padovanojo ir sūnui
„Namų ūkiui paprastai užtenka apie 10 kilovatų elektros, mes ėmėme dvigubai daugiau – 20. Tam yra esminė priežastis – didelis namų ūkis. Kuo didesnis sunaudojimas, tuo elektrinė greičiau atsiperka, tą irgi paskaičiavome. Šiandien jau matote, kad mūsų sprendimas pradėjo atsipirkti – praktiškai jau susigrąžinome, ką investavome. Nuo įrengimo praėjo treji metai”, – pastebi A. Valinskas.
Paklausus, kuo dar ypatinga jų šeimos elektrinė be to, kad gauna maksimaliai didelį energijos kiekį, kuris patenkina jų poreikius, A. Valinskas pamini jos dvipusį judėjimą, kas reiškia, kad kai gamini elektros daugiau negu reikia, ją gali atiduodi į tinklą, o kai reikia – pasiimti, sumokėjus už saugojimą.
„Kitas dalykas, kur dar spėjome su paskutiniu vagonu į traukinį – tai gero pažįstamo, dirbančio „Ignityje“ rekomendacijos dėl nuotolinės elektrinės: „Elektros, kurią mes turime, negalime kitur naudoti, tik savo reikmėms. Manau, kad ši klaida turėtų būti ištaisyta, nes jei mes jos turime perteklių ir neišnaudojame, galėtume, kad ir tam pačiam kaimynui parduoti.
Mūsų vyresnėlis sūnus gyvena atskirai ir turi savo butą. Mes su juo savo elektra dalintis negalime, tai nusprendėme jam padovanoti vieną geriausių ir praktiškiausių dovanų visam gyvenimui – 5 kilovatus nuotolinės elektrinės, kurią jis gali persinešti, kur tik nori“.
Paklausus apie elektrinės priežiūrą, A. Valinskas sako, kad rūpesčio čia nėra, nes ją prižiūri įmonė, kuri įrengė, jai galioja garantija. Vienintelį kartą buvo iškilusi dilema, kaip bus, nes reikėjo atlikti stogo remontą. Bet ir tuo atveju prižiūrinti įmonė tuojau pat nuėmė plokštes, o sutvarkius stogą, grąžino jas atgal.
Didžiausias iššūkis – kaina
„Jokių iššūkių, problemų ar minusų, turint saulės elektrinę, nepastebėjome, išskyrus vieną – finansinį. Bet tai laikinas trūkumas. Jeigu turite laisvų pinigų, galite investuoti ir tai bus, ko gero, viena naudingiausių Jūsų investicijų. Aišku, jei turite taupyti, tuomet bus iššūkių, susijusių su tuo, kad kažko turėsite atsisakyti, riboti savo poreikius, kad įgyvendinti šį tikslą. Bet, patikėkite, tikrai verta ir jūsų investicija tikrai atsipirks, jei žiūrėsite tik iš ekonominės pusės, žiūrint iš kitos – žaliems ir nepriklausomiems būti dar geriau ir prasmingiau“, – neabejoja A. Valinskas, manantis, kas ateityje daugumą naujų namų stogų dengs saulės elektrinės, o galbūt ir savotiškos čerpės, kurios atliks tą patį vaidmenį.
Paklausus, kiek jų šeimai kainavo turėti savo elektrą, A. Valinskas sako, kad prieš trejus metus 1 kilovatas kainavo 1000 eurų. Jų atveju – 20 tūkstančių eurų.
Elektromobilis pakeitė ne tik gyvenseną, bet ir mąstyseną
Valinskai turi ne tik saulės elektrinę, bet ir yra įsigiję „KIA e-Niro" elektromobilį, kurio modelį pasirinko dėl kainos ir kokybės santykio: „Vien jau vertinant ridą, tai buvo vienas idealiausių mums pasirinkimų. Pilnai pakrautas automobilis nuvažiuoja 476 kilometrus. Lietuvoje užtenka nuvažiuoti, kur tik nori. Vos nusipirkę testavome jo galimybes važiuodami į Neringą, nes toliau iš Vilniaus kaip ir nėra kur. Kai pasiekėme savo namus Nidoje, dar buvo likę važiuoti apie 60 kilometrų. Vienintelis dalykas, ko laikėmės kelionės metu, tai stabilaus greičio – 110 km per valandą“.
A. Valinskas sako, kad elektromobilis keičia ne tik gyvenseną, bet ir mąstyseną, nes visai kitaip pradedi vairuoti, planuoti kelionės laiką, važiuoji ramiau, ir iš esmės nemažai dalykų kitaip įsivertini.
„Štai mano kolega žurnalistas Andrius Tapinas buvo pasiėmęs pabandymui elektromobilį. Buvome susitarę susitikti toje pačioje Nidoje. Skambina važiuodamas ir klausia, kiek čia tos elektros dar jam reikės, kol atvyks, nes jau antrą kartą stoja, o dar kelio nemažai liko. Atsakiau, kad man vieno karto užtenka ir tai – pasikrauname namuose. Tada paklausiau, kas per elektromobilis ir kokiu greičiu jis važiuoja? Kai atsakė, tai kaip ir aišku pasidarė, kodėl stoti reikia“, – juokiasi pasakodamas A. Valinskas, pridurdamas, kad automobilį renkantis reiktų atsižvelgti ne tik į tai, kad jis gerai atrodo, bet ir važiuoti ramiau.
Faktas, kad reikia daugiau įkrovimo stotelių
Paklausus, su kokiais iššūkiais susiduria vairuodamas elektromobilį ir ar užteka įkrovimo stotelių, A. Valinskas sako, kadangi turintys degalinę ant stogo, tai labai retai ir išimtinai atvejais jį krauna kažkur kitur: „Pakrauname, kiek reikia važiuoti šeimos nariams. Krauname vieną ar du kartus į savaitę, mums daugiau nereikia. Aišku, kai vykstame toliau, tai ir tų krovimų padaugėja. Bet kas neturi kur krauti, gali susidurti su problemomis“.
A. Valinskas sako, kad tai didžiausią nesusipratimą mato būtent tame, kad valstybė, remdama ir skatindama elektromobilių įsigijimą, analogiškai nepasirūpino elektromobilių įkrovimo stotelių plėtra, taigi, didžiausias trūkumas tokius automobilius vairuojantiems – nepakankamas infrastruktūros išvystymas.
„Dabar elektromobilių daugėja neproporcingai greičiau nei stotelių. Manau, kad į tai reiktų operatyviau reaguoti. Stotelių įrengimo planai, apie kuriuos buvo kalbama, vis dar netapo realybe, nors ir neabejoju, kad anksčiau ar vėliau taps. Visgi, iki šiol nesuprantu, kodėl štai populiariose vietose pakeliui link pajūrio, nėra automobilių įkrovimo aikštelių, kur žmonės sustoja atsipūsti, pavalgyti, tiesiog pailsėti. Bado akis, kad kai kurios mažos kavinės šalia kelio jas turi, o štai tos, kurios yra paklausios ir daugiau užsukančių žmonių – ne. Įdomu, kokios to priežastys, – svarsto A. Valinskas, pabrėždamas, kad žmonės nusprendę įsigyti elektromobilius, neturėtų galvoti apie infrastruktūrą, nes ji tiesiog turi būti prieinama ir patogi, – Nuolatinis galvojimas, kur krauti ir susidūrimai su nepasiteisinusiais lūkesčiais kai kuriuos vairuotojus gali pradėti varginti ir erzinti. Juk be tvarumo, vairuojant tokį automobilį, dar yra ir elementarus noras būti užtikrintam, kad vidury kelio nesustosi, kad nereiks sukti galvos, ar bus kur pasikrauti. Tad šiandien šioje vietoje elektromobilių vairuotojams dar reikia susitaikyti su tokia situacija, bet tikėkimės, kad neilgam. Tikiu, kad netolimoje ateityje tose pačiose degalinėse bus ne tik galima užsipilti degalų, bet ir pasikrauti akumuliatorius“.
Įsigiję vieną elektromobilį, su nekantrumu laukia atvykstančio dar vieno
Paklausus, kiek naudojasi elektromobiliams skirtais privalumais, A. Valinskas patikina, kad tikrai visada, bet būna ir pamiršta, nes prieš tai būna važiavęs kitu, ne elektra varomu: „Neužsimiršus tikrai jaučiasi kasdieniai privalumai: tiek nemokamas automobilio stovėjimas, tiek atskira važiavimo juosta. Naudojamės viskuo, be jokios abejonės. Į Nidą taip pat nereikia mokėti už į važiavimą, nėra ekologinio mokesčio. Tai už tuos 30 eurų didelio ungurio gal ir nenusipirksi, bet skanų rūkytą otą tikrai gali. Kalbant iš esmės, tikrai susitaupo važiuoti elektromobiliu, bet to nekenki aplinkai, kas yra svarbiau nei pinigai“.
Paklausus, ar yra numatę kitą ekologinį pirkinį, A. Valinskas sako, kad jis ne tik numatytas, bet jau ir pakeliui: „Beveik pusantrų metų laukiame savo naujojo elektromobilio „KIA EV6“, kuris buvo išrinktas Europos metų elektromobiliu: „Laukiame ilgai, tai normalu, nes jų poreikis yra išties didžiulis. Bet žinau, kad jis jau Europoje ir kovo mėnesį turėtų papildyti mūsų šeimos automobilių parką, kuriame jo visada lauks asmeninė degalinė ant stogo (Juokiasi, aut. pastaba).
Visoje šalyje sparčiai daugėja žaliojo būsto paskolų ir lizingu perkamų elektromobilių
„Lietuvos gyventojų dėmesys atsinaujinančių išteklių energetikai ir energiją bei aplinką tausoti padedantiems didėja nuolat, o ypač – pastaraisiais metais, kai sparčiai kilo energijos ir jos išteklių kainos. Susidomėjimas žaliuoju būstu ir jo tvarumą bei energinį efektyvumą didinančia įranga, aplinkai draugišku transportu ir toliau augs. Šį dėmesį atspindi auganti žaliojo būsto, būsto energinį efektyvumą didinančių technologijų, elektromobilių paklausa“, – sako Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.
Kaip pavyzdį, E. Dovbyšienė pateikia tokius skaičius: jeigu 2021 metų pabaigoje, tik pradėjus teikti žaliuosius būsto kreditus, tokios būsto paskolos sudarė 1 proc. visų banko suteiktų būsto paskolų, tai praėjusių metų gruodį ši dalis jau viršijo trečdalį ir buvo 35 proc. suteiktų būsto paskolų.
Energijos išteklių tausojimu gyventojai rūpinosi ne tik įsigydami naujus namus, bet ir investuodami į esamų kokybę. Paskutinį 2022 metų ketvirtį 15 proc. banko suteiktų vartojimo paskolų buvo skirtos būsto energiniam efektyvumui didinti. Didžiausios vartojimo paskolos (vidutiniškai 8,5 tūkst. eurų) pernai buvo teikiamos būsto energiniam naudingumui gerinti – saulės elektrinei ar nutolusiai saulės elektrinės daliai, šilumos siurbliui, geoterminio šildymo sistemai įsigyti.
Žmonės siekia tvariau ne tik gyventi, bet ir keliauti. „Regitros“ duomenimis, pernai Lietuvoje pirmą kartą užregistruota 2,9 tūkst. elektromobilių – 16 proc. daugiau negu ankstesniais metais.
SEB banko lizingo paslaugos naudotojai elektromobilius pirko dar aktyviau: sutarčių elektromobiliams įsigyti skaičius padidėjo apie 30 proc., o tik naujų elektromobilių – 72 proc. daugiau negu 2021 metais.
E. Dovbyšienė sako, kad elektromobilių patrauklumas auga dėl įvairių priežasčių: jų kainos tampa vis labiau prieinamos, šių transporto priemonių įsigijimą skatina valstybė, plečiama įkrovimo infrastruktūra, žmonės skiria daugiau dėmesio tvarumui. Ne mažiau svarbų vaidmenį atlieka ir tai, kad įsigyjant elektromobilį taikomos specialios žaliojo lizingo sąlygos.
Investicijos atsiperka pakankamai greitai
Įvairūs skaičiavimai rodo, kad aplinkai draugiškos technologijos pasižymi ir ekonominiu efektyvumu.
Pavyzdžiui, dabartinėmis elektros kainomis, investicija į saulės elektrinę gyventojams gali atsipirkti greičiau negu per dešimtmetį, nes taip elektros energijos metų išlaidas galima sumažinti iki 70 procentų. Kartu sumažinama individualių namų ūkių ir visos ekonomikos priklausomybė nuo energijos, gaminamos deginant iškastinį kurą.
Be to, pasak E. Dovbyšienės, antroje praėjusių metų pusėje banko ekspertų atlikta analizė rodo, kad elektromobilis šiuo metu yra gerokai ekonomiškesnė alternatyva už benzininį automobilį. Palyginus visas tokio paties modelio automobilio elektrinės ir benzininės versijos eksploatacijos sąnaudas per penkerius metus nuvažiavus 100 tūkst. kilometrų paaiškėjo, kad pigiausiai kainuotų važinėti elektromobiliu, turint saulės elektrinę, šiek tiek brangiau – kraunant jį iš tinklo ar viešose stotelėse, o brangiausiai riedėtų benzininė versija.
„Skirtumas tarp pigiausio ir brangiausio varianto eksploatacijos per penkerius metus – net 12 centų už vieną nuvažiuotą kilometrą, o mėnesio išlaidos vien tik kurui skiriasi daugiau negu tris su puse karto. Tad augantis gyventojų susidomėjimas aplinką tausoti ir išteklius taupyti padedančiais sprendimais yra sveikintinas ir dėl aplinkos apsaugos, ir dėl ekonominių motyvų“, – neabejoja pašnekovė.
Atidėlioti investicijų į tvarius sprendimus neapsimoka
Į klausimą apie investicijas čia ir dabar, ar dar luktelti, E. Dovbyšienė pasikartoja, kad imtis investicijų į energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių ar diegti technologijas, leidžiančias taupiau naudoti energiją, verta visų pirma dėl ekonominių sumetimų. Suprantama, dėl įvairių aplinkybių, tokių kaip palyginti šilta šių metų žiema ir dėl jos kiek sumažėjęs energijos poreikis, energijos kainos šiek tiek atslūgo nuo pastarųjų metų piko. Vis dėlto, jos išlieka istoriškai aukštos.
„Verta turėti omenyje ir tai, kad elektros energijos ilgainiui reikės vis daugiau. Prognozuojama, kad per artimiausią dešimtmetį elektros poreikis Lietuvoje išaugs perpus. Ir nors elektros energijos bei energetikos išteklių kainas lemia daugybė veiksnių, vien dėl toliau didėsiančios paklausos neverta tikėtis, kad energija ateityje reikšmingai pigs“, – mano pašnekovė.
Taip pat E. Dovbyšienė kviečia nepamiršti ir Lietuvos tikslo didinti energetinę nepriklausomybę bei siekių kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis didinti energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančių energijos išteklių dalį visoje energetikoje ir tapti klimatui neutralia ekonomika. Šie tikslai taip pat nesudaro paskatos lūkuriuoti ir atidėlioti investicijų į tvarius, aplinką tausoti padedančius sprendimus.