Tačiau kaip atpažinti – ar tai gripas, ar tik sloga, prastesnė savijauta dėl nuovargio, streso? Kaip žinoti, kada būtent reikėtų likti namie?

Anot DELFI konferencijoje į skaitytojų klausimus atsakiusios B. Zdanevičienės, yra labai daug virusų: daugiau nei 100 rūšių, kurie sukelia kvėpavimo takų infekcijas.

Birutė Zdanevičienė
„Gripo virusas yra pavojingas tuo, kad užsikrėtus juo susirgimo pradžia būna labai ūmi: aukšta temperatūra (didesnė nei 38 oC), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų intensyvus skausmas. Taip pat žmogus jaučia nuovargį, jam silpna.

Retais atvejais pasitaiko šleikštulys, vėmimas ir pilvo skausmas. Susirgus gripu, pavojingos būna komplikacijos: plaučių, ausų, sinusų uždegimai. Širdies raumens pakenkimai, inkstų ligos.

Susirgus būtina šiluma, ramybė ir daug skysčių. Jeigu tik leidžia darbo sąlygos, porą dienų reikėtų pagulėti namuose, kad pasveiktumėte, nes vaikštant liga aktyvėja, taip pat užkrečiate aplinkinius“, - įspėjo gydytoja ir paragino būti atsakingiems - sergantys žmonės turėtų rūpintis ne tik savimi, tačiau pagalvoti ir apie aplinkinius, kuriuos gali nesunkiai užsikrėsti.

Visgi žmonėms, dirbantiems biure kartu su negaluojančiais bendradarbiais, ji rekomendavo išlaikyti tam tikrą atstumą: „Saugus atstumas tarp žmonių yra vienas metras. Manoma, kad jo laikantis tikimybė užsikrėsti gripu yra mažesnė. Taip pat būtinos ir kitos profilaktinės priemonės: patalpų vėdinimas, drėgnas valymas, asmens higiena: reikėtų dažniau plauti rankas ir tai daryti ne trumpiau nei 20 sekundžių. Jei nėra galimybės rankų nusiplauti, jas dezinfekuokite dezinfekcinėmis servetėlėmis.

Taip pat labai svarbu rankomis neliesti gleivinių: akių, nosies, burnos. Nepamirškite vėdinti patalpų nepriklausomai nuo sezono. Nesvarbu, vasara ar žiema, oras turi būti gaivus“.

Būrį karių įveikti sunku, tačiau lengva juos sudoroti po vieną. Kad kolektyvo nepalaužtų gripas, anot gydytojos, reikia pradėti nuo savęs: „Labai svarbi paties žmogaus bendra gera savijauta. Kad būtų gera savijauta, svarbus visavertis miegas ir sveika mityba, fizinis aktyvumas.

Taip pat reikia išmokti valdyti stresą, kolektyve labai svarbus geras psichologinis klimatas: nereikia įžeidinėti, skaudinti ir apkalbinėti. Turi būti tolerancija vienas kitam“.

Gydytojos nuomone, ir medus, ir imbieras, ir krienai, daržovės ir citrusiniai vaisiai, kuriuose gausu vitamino C, šiek tiek sumažina riziką sirgti virusinėmis kvėpavimo takų ligomis, tačiau rimtai susirgus, imbiero neužtenka, reikia kreiptis į gydytoją rimtesnio gydymo. Skaitytojams pasiteiravus, o ar pozityvus mąstymas gali užkirsti kelią ligoms, gydytoja patikino, jog tai - „pats stipriausias dalykas, nuo to priklauso mūsų imunitetas“.

„Kai žmogus prastai jaučiasi psichologiškai, jo organizmas būna pažeidžiamas, sumažėja atsparumas įvairioms ligoms, o tuo pačiu ir atsparumas bet kokioms ligoms. Ar susirgsite, priklauso nuo pačio sukėlėjo ir žmogaus imuninės būklės. Jeigu yra pakankamai stiprus imunitetas, tai ir užsikrėtus sukėlėjais organizmas pats juos sunaikina ir žmogus nesuserga“, - teigė gydytoja.

Anot jos, psichologinis klimatas svarbus ir bendraujant su vaikais: „Vaikas gyja, jei šalia yra tėvai. Labai svarbu, kad būtų geras psichologinis klimatas vaikui <...> Jei arbatų mažylis nemėgsta, lai geria kitus gėrimus (vandenį, natūralias sultis, mineralinį vandenį negazuotą). Visgi sergant kategoriškai draudžiama vaikams vartoti koncentruotas pirktines sultis su konservantais“.

Nors diskusijos apie skiepų efektyvumą ir poveikį žmogaus organizmui netyla, anot B. Zdanevičienės, susidaro įspūdis, kad "žmonės nori gydytis patys, bet nelabai pripažįsta, kad pagrindinė profilaktinė priemonė nuo gripo yra skiepijimasis".

„Kiekvienais metais gripo virusas mutuoja. Ir praėjusių metų vakcina tampa neefektyvi. Pasaulinės sveikatos organizacijos specialistai nuolat stebi gripo viruso sezoninius kitimus. Kasmet pagaminama kitokios sudėties vakcina, kuri atitinka to sezono gripo viruso atmainas“, - tikino gydytoja.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją