Celiulitas – tai riebalinio audinio padidėjimas bei sustorėjęs jungiamasis audinys, kuriame susitelkia vanduo ir kaupiasi toksinai. Tai vienareikšmis medžiagų apykaitos sutrikimas, pakitusi oda, tai - vietinės kraujotakos bei vandens–druskų pusiausvyros sutrikimas, o taip pat ir “šlakų” kaupimasis organizme.

Norint suprasti celiulito esmę, būtina daugiau žinoti apie riebalus. Žmogus gimsta, turėdamas atitinkamą riebalinių ląstelių kiekį, tad svorio padidėjimas arba jo netekimas atsiranda ne dėl šių ląstelių skaičiaus pasikeitimo, o dėl kiekvienos iš šių ląstelių dydžio pokyčių (padidėjimo ar sumažėjimo).

Susikaupusių riebalų pasiskirstymas mūsų organizme priklauso nuo lyties, genetinės struktūros, gyvenimo būdo bei hormonų pusiausvyros. Dauguma vyrų turi obuolio formos figūrą. Jiems riebalai kaupiasi pilvo, širdies bei žarnyno srityse. Moterų kūno sudėjimas dažniausiai primena kriaušę, o riebalai joms telkiasi ant sėdmenų, ant šlaunų (išorinėje bei vidinėje pusėse) bei pilvo srityje.

Tam tikras riebalų kiekis, gaunamas su maistu, būtinai reikalingas žmogaus organizmui, nes riebalai atlieka daugelį svarbių gyvybinių funkcijų.

• Didelė dalis gaunamų riebalų saugomi organizme ir panaudojami tik atsiradus papildomam energijos poreikiui;
• Tam tikras riebalų kiekis sunaudojamas būtiniausių hormonų gamybai, taip pat - nervų, odos, kitų audinių bei organų formavimuisi;
• Riebalai – labai gera izoliacinė medžiaga;
• Aukščiausios kokybės riebalų grupė – fosfolipidai, nervinių ląstelių sudėtyje, dalyvauja trumpalaikės bei ilgalaikės atminties procesuose;
• Riebalai atlieka svarbų vaidmenį, organizmui įsisavinant tirpstančius vitaminus A, D, E, K;
• Riebalinis audinys sulaiko kenksmingas chemines medžiagas, pesticidus bei kitus organizmui kenksmingus elementus.

Celiulito  susidarymo mechanizmas

Kiekvienos riebalinės ląstelės paviršiuje esti mikroskopinės struktūros, atliekančios funkcijas receptorių, kurie reguliuoja riebalų susikaupimo bei jų šalinimo procesus.

Alfa-2 receptoriai sugeba kaupti riebalus, o beta-receptoriai atsakingi už riebalų šalinimą iš riebalinių ląstelių. Šalinimo procesui turi reikšmės taip pat ir pro audinius pratekančio kraujo kiekis. Gausiai srovenantis kraujas padeda pasišalinti dideliam riebalų kiekiui iš riebalinių ląstelių. Celiulitinis audinys kaip tik ir būna labai menkai aprūpinamas krauju.

Riebalinėse ląstelėse ant sėdmenų, šlaunų bei ant kelių, (t.y. kaip tik tose vietose, kuriose celiulitas linkęs susidaryti), riebalus saugančių receptorių alfa-2, būna net šešis kartus daugiau, negu riebalus šalinančių beta-receptorių.

Viršutinių kūno dalių riebalinės ląstelės turi šešis kartus daugiau riebalus šalinančių beta-receptorių, negu riebalus kaupiančių receptorių alfa-2. Todėl riebalai visų pirma kaupiasi apatinėje kūno dalyje, o greičiau pasišalina iš audinių, esančių viršutinėje kūno dalyje.

Pavyzdžiui, jeigu jūsų organizmas sukauptų 7 kg riebalų, tai 6 iš jų būtinai “nusėstų” ant sėdmenų, išorinėje bei vidinėje šlaunų pusėse, o tiktai 1 kg – viršutinėje kūno dalyje. Ir atvirkščiai, jeigu jūs “numesite” 7 kg, tai apatinė kūno dalis neteks tiktai 1 kg, o viršutinė – net 6 kg. Todėl kūno svorio pakitimai keičia patį riebalų pasiskirstymo principą ir turi įtakos žmogaus kūno formų kitimui.

Normaliam ląstelių bei audinių funkcionavimui būtinas kraujo pakankamumas, normalus kraujospūdis bei savalaikis organizmo gyvybinės veiklos produktų šalinimas. Tai reiškia, jog gausus kraujo kiekis ne tik turi aprūpinti audinius deguonimi ir maisto medžiagomis, bet ir pašalinti anglies dvideginį bei toksinus, o sklandžiai veikianti limfinė sistema - transportuoti limfą.
Venos bei limfagyslės (priešingai negu arterijos) neturi savo sienelėse raumenų, todėl kraujo ir limfos skysčio grįžimas į bendrą kraujo apytakos sistemą priklauso nuo trijų, tarpusavyje susijusių faktorių, kurie labai reikšmingi, aiškinantis celiulito formavimosi mechanizmą ir jo gydymą.

Celiulito formavimasis iš riebalų

Riebaliniam audiniui pakitus, vystosi celiulitas. Jo susidarymą lemia trys pagrindiniai faktoriai:

• mažojo kraujo apytakos rato pokyčiai;

• veninės kraujotakos sutrikimas;

• limfinio skysčio cirkuliacijos sutrikimai.

Kadangi visi šie veiksniai glaudžiai susiję, užtenka pasireikšti bent vienam iš jų, kad prasidėtų grandininė reakcija, į kurią pagaliau įtraukiami ir visi kiti, likusieji, faktoriai. Celiulito paliestas kūno paviršiaus plotas priklauso nuo mažojo kraujo apytakos rato pokyčių ir nuo to, ar labai ryškūs veninės bei limfinės sistemų sutrikimai. Visiškai pasireiškiantis celiulitas vis dėlto priklauso nuo riebalų kiekio, sukaupto riebalinėse celiulitinio audinio ląstelėse.

Bus daugiau.