Psichologės Karen Reivich ir Jane Gillham taiko pozityviąją psichologiją jauniesiems mūsų visuomenės nariams, kad apsaugotų juos nuo pykčio, depresijos ar kitų psichologinių problemų. Apskaičiuota, kad maždaug 2 milijonai 12-17 metų paauglių kasmet suserga sunkia depresijos forma.

Mokslininkės K. Reivich ir J. Gilham ištyrė, kad mokant vaikus psichologinio atsparumo, galima padėti jiems kovoti su depresija dar prieš jai atsirandant. Jos parengė programą, pritaikytą mokykloms, kuri padeda tėvams, mokytojams ir , svarbiausia, vaikams ugdyti psichologinį atsparumą ir kitas su pozityviąja psichologija susijusias savybes.

Psichologinio atsparumo ugdymo programa, sudaryta Pensilvanijos universiteto Psichologijos centre, rėmėsi 17 tyrimų, kuriuose dalyvavo beveik 25 00 vidurinės grandies moksleivių, ir įrodė, kad ji padeda išvengti depresijos arba sumažinti jos simptomus ir šis efektas išlieka mažiausiai metus programai pasibaigus. Ši sėkmė, kaip teigia programos sudarytojai, leido jiems pasiūlyti įtraukti ją į mokymo procesą Australijos ir JAV mokyklose. Šis centras yra pirmaujantis „pozityvaus auklėjimo“ srityje.

Psichologinio atsparumo pagrindas yra ryšio radimas tarp savų minčių, „vidinio radijo“, kaip jas mokomi vadinti vaikai, ir jų jausmų ir elgesio, sako K. Gilham. Neigiamos mintys gali sukelti išankstinį nusistatymą, kuris verčia vaikus kurti naujas situacijas, tik sustiprinančias negatyvias mintis apie save. Pavyzdžiui, jeigu akcentuosime, kad vaikas prastai parašė algebros testą, tai vers jį manyti: „aš nesuprantu matematikos“. Toks požiūris tik sustiprintų nepasitikėjimą savimi ir liūdesį. Kitas žingsnis – nesėkmė egzamine - tik pratęstų nesėkmių grandinę.

Labiausiai mums rūpimas dalykas – nutraukti šią grandinę,- teigia psichologė.

Tėvai ir mokytojai mokomi padėti vaikams įveikti neigiamą savęs vertinimą ir pažvelgti į neigiamus dalykus iš kitos pusės. Galbūt šis vaikas prastai parašė algebros testą, nes čia jam sunkiausia matematikos sritis, tačiau jam sekasi veiksmai su trupmenomis. Gal jis prastai pasirodė per egzaminą, nes blogai miegojo naktį.

Atsisakę klaidingų interpretacijų, suaugę gali padrąsinti vaikus, nuteikti juos, kad patys gali susidoroti su problema. Pozityvus auklėjimas taip pat padrąsina vaikus surasti ir lavinti tai, ką geriausiai sugeba.

K. Gillham tėvams ir mokytojams pataria taikyti šią techniką, nes vaikai linkę imituoti tai, ką suaugusieji daro, o ne tai, ką sako. Kol tėvai nerodys pavyzdžio, „vaikai vargu ar klausys“,- teigia psichologė.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)