Dabar JAV Misūrio universiteto mokslininkai nustatė, jog vaikų svoris susijęs ir su jų gebėjimais matematikoje.

„Mūsų atlikto tyrimo rezultatai iliustruoja sudėtingus vaiko svorio, socialinės ir emocinės gerovės, akademinių pasiekimų ir amžiaus ryšius“, - teigia tyrimui vadovavusi Misūrio universiteto mitybos ir fiziologijos katedros profesorė Sara Gable.

Tyrimo metu S. Gable ir jos kolegos tyrė 6 tūkst. 250 vaikų. Mažyliai buvo stebimi nuo to momento, kai pradėjo lankyti darželį iki pat penktos klasės. Vaikų tėvai specialistams teikė informaciją apie vaikų gyvenimą šeimoje, mokytojai pranešdavo apie vaikų pasiekimus mokslų srityje, socialinius įgūdžius ir emocinę būklę. Vaikai buvo reguliariai sveriami, matuotas jų ūgis. Tyrimo dalyviai taip pat atlikdavo specialius akademinius testus.

Palyginus su vaikais, kurie niekada neturėjo antsvorio, per daug sveriantiems berniukams ir mergaitėms sunkiau sekėsi matematika. Sunkumų su matematika jiems pradėjo kilti jau pirmoje klasėje, o prasčiausi rezultatai pasiekti penktoje klasėje. Berniukai, kuriems problemų dėl antsvorio kilo truputį vėliau, maždaug trečioje ar penktoje klasėje, problemų dėl matematikos neturėjo. Tuo tarpu mergaitės, maždaug tuo pat metu priaugusios svorio, skundėsi laikinomis problemomis kremtant tiksliuosius mokslus.

Specialistai tvirtina, jog visą gyvenimą antsvorio turėjusių mergaičių prastesnes (nors ir laikinai) matematikos žinias galima sieti su mažiau išlavintais socialiniais įgūdžiais.

Taigi berniukai ir mergaitės, nuo mažų dienų susidūrę su antsvorio problema, dažniausiai auga liūdnesni, vienišesni ir dažniau kankinami nerimo. Anot akademikų, tai iš dalies gali paaiškinti, kodėl jiems kyla sunkumų gilinant matematikos žinias.

„Mūsų gauti rezultatai leidžia daryti išvadą, jog antsvoris, vaikus lydintis per pirmuosius metus mokykloje, gali pakenkti mažamečio socialinių įgūdžių formavimuisi bei akademiniams pasiekimams“, - konstatavo S. Gable.