„Visuomet svajojau apie tokį nediduką šviesų ir jaukų būstą netoli Vilniaus centro. O viziją, koks bus jo interjeras, kūriau dar nuo studijų laikų, - pasitikdama mus 43 kv. m. bute pasakojo Gintarė. - Čia visi daiktai, kuriuos kadaise esu atradusi ir įsigijusi įvairiose interjero aksesuarų parduotuvėse, pagaliau atrado savo vietą".
Paklausus, kodėl norėjosi būtent šviesių spalvų ir kuo mažiau didelių daiktų, Gintarė nusijuokia: „Kai žmogus esi temperamentingas, po darbų norisi grįžti į namus, kurie būtų savotiška atsvara charakteriui, kuriuose būtų lengva, šviesu, šilta ir gera, kad neslėgtų aplinka.
Šį butą pasirinkau dar ir dėl to, jog langai atsiveria į Vakarų pusę, todėl vakarop, kai grįžti iš darbo, į jį patenka saulės, kuri apšviesdama kambarius suteikia nepaprastos šilumos įspūdį. Pastelinės šiltos spalvos, galima sakyti, visa tai dar labiau sustiprina".
Sienų spalva - ankstesnių šeimininkų palikimas. Švelnus rožinės atspalvis svetainėje bei šiltas abrikoso miegamajame padiktavo, kokio atspalvio bus baldai ir kur įsikomponuos interjero detalės.
„Įsikrausčius rudenį, nuo pat pirmos akimirkos norėjosi kurti savo namus. Šis kūrybinis procesas, žinoma, vis dar tęsiasi ir tęsis, dar daug ką reikia padaryti", - šypsojosi Gintarė.
Ji juokauja, jog kol kas savo namus galėtų suskirstyti atskiromis salelėmis: svetainės interjerą įkvėpė pietų Prancūzijos Provansas, miegamojo - lakoniškas ir šviesus skandinaviškas stilius. O štai virtuvės zona, matyt, labiau itališka, nes čia gausybė įvairiausių prieskonių, dailiai sudėliotų lentynėlėse, ant palangės įvairiausiais kvapais vilioja prieskoninės žolelės. Čia pat ir atsainiai sudėliotos receptų knygos, tapusios žavingais interjero akcentais.
„Visuomet svajojau apie indaują, kurioje galėtų tilpti ir širdžiai brangus arbatos servizas, ir vyno taurės, ir kitos mažos smulkmenos, kurių nereikia slėpti, ir kurios gali būti interjero detalės“, - sako Gintarė, mėgstanti lankytis interjero aksesuarų parduotuvėlėse - vienoje jų ir įsigijo šį pieno spalvos, kaip pati sako, baldelį. - O kitoje parduotuvėje aptikau pušinę komodą, kurios rankenėlės buvo tokios pat kaip ir indaujos, reiškia, viena kitai skirta. Nusipirkau ir nudažiau baltai“.
„Kai kas gali pasakyti, kad čia makulatūra, - juokiasi Gintarė, rodydama į žurnalų stirtą. - Tačiau man jie yra vientisa interjero detalė. Žurnalai lyg atsvara didesniems daiktams, o margi jų viršeliai - šviesioms spalvoms.“
Senus žurnalus Gintarė panaudoja kūrybiškai: spalvoti puslapiai gali atstoti dovanų popierių arba... tapti paprastos kartoninės dėžės, kurioje buvo supakuotas dulkių siurblys, stilingu drabužiu.
Aukso spalvos šviestuvą buto šeimininkė įsigijo dar studijų metais. Sako norėjusi ne bet kokio, o stilingo, įdomesnio, nors tais laikais - prieš beveik dešimt metų - tokį surasti nebuvo lengva.
Gintarės hobis - rankdarbiai, tad namuose įkurtas jaukus darbo kampelis.
Gintarė sako, jog kiekvienas daiktas į jos namus atkeliavo netikėtai, vienas po kito: „Viename prekybos centre neseniai pamačiau šiuos gėlėtus šviestuvus, kurių gaubto tekstūra visiškai atitiko dekorą papuošalų dėžutės, kurią įsigijau gal prieš dešimt metų".
Miegamojo akcentai: siuvinėtas užklotas, minkštos nertos pagalvėlės, pieno spalvos užuolaidos ir pintas šviestuvas: „Kai gyvenau nuomotame bute ir visi šie daiktai buvo vienoje vietoje, atrodė kaip kratinys, o šiuose namuose kiekvienas daiktas atrado savo vietą“.
