Plastikiniai baldai tiesiog nepakeičiami sodo pavėsinėje ar paplūdimyje, tačiau pamažu vietą jie atranda ir mūsų namuose, ypač moderniame interjere.
Plastikiniai baldai buvo ypač populiarūs penkiasdešimtaisiais, kuomet Europoje suklestėjo pop art stilius, pasireiškęs kasdienio naudojimo daiktuose, o pagrindinė jo medžiaga ir buvo būtent plastikas. Tuo metu buvo populiarūs baldai pagaminti iš ryškiaspalvio plastiko. Ilgainiui dizainerių eksperimentai tapo vis originalesni, vystėsi pramonė, o kartu pasirodydavo ir naujos plastiko rūšys. Už prieinamą kainą žmonės galėjo įsigyti ne tik kėdžių, bet ir įdomių, net išskirtinių daiktų. Tokia produkcija nebuvo brangi, tačiau dažnai ir ne itin kokybiška.
Ilgainiui plastiko populiarumas sumenko dėl jo neekologiškumo, t.y. savybės degant išskirti garus, neigiamai veikusius visą gyvąją aplinką. Šiandien polimerai išskiria kur kas mažiau kancerogenų, visgi renkantis tokius baldus, prašykite jų higienos normų atitikimą patvirtinančio dokumento.
Dabar galima rinktis iš gausybės plastiko rūšių, o kai kurios jų pasirodė iš kitų sričių, pavyzdžiui, technogelis, kuris anksčiau buvo naudojamas tik medicinoje, dabar naudojamas gaminant šezlongus. Kitos rūšys atkeliavo iš statybos bei automobilių pramonės.
Plastikas vėl išpopuliarėjo ne tik todėl, kad dabar jis ekologiškesnis ir saugesnis. Ši medžiaga inspiravo daugybę dizainerių, iš plastiko kuriančių tikrus stebuklus.
Dėl patvarumo ir ilgaamžiškumo visuomet buvo vertinamas granitas, marmuras ir medis, tačiau atsiradus naujoviškoms sintetinėms medžiagoms, dizaineriai ėmėsi imituoti ir sugebėjo įrodyti, kad plastikas gali būti labai gražus: ryškus, perregimas, faktūrinis ir net šilkinis. Tačiau baldai, pagaminti iš pigių plastiko rūšių, gali išblukti saulėje, suminkštėti, jie nėra atsparūs šalčiui.
Aliuminio ar metalo karkasas tokiuose gaminiuose jiems suteikia patvarumo ir ilgaamžiškumo.
