- Šiandien sekmadienis, kur tas psichinis šitaip lekia? Ir dar mirksi ilgosiom. Aš tvarkingai važiuoju ant 70. Kodėl antra juosta reikia skristi? Nesitrauksiu. Aš nepažeidžiu jokių taisyklių. Nemąsto jaunimas... O jei aš staigiai stabdysiu - trenksis, liks kaltas. Duok dieve, gyvas. Juk nieko baisiau būti negali, kai tėvai savo vaikus laidoja. Aš tai žinau...
- Atlaisvink man kelią, maldauju, atlaisvink... Privalau spėt, kol dar brolio neišvežė į operacinę... Greičiau judinkis, seni, po velniais! Ar tu gal aklas? Suprantu, kad tau nedega, o aš galiu ir nebepamatyti brolio. Tiek to, pirma juosta atsilaisvino. Dar pora sankryžų ir Lazdynai. Fak, man gi į kairę sukt! Nu nieko, tuoj pasirikiuosiu, kas nors įsileis...
- Nu jau ne! Aš ilgiausiai atstovėjau ne tam, kad visokius čia praleidinėčiau. Neturiu jokio noro dar valandą prie šito flegminio šviesoforo stovėt. Kur leeendi, nachalas?! Ėsk signalą ir vidurinį pirštą! Tokie, kaip tu kitaip nesupranta. Na štai, tvarka, nors vienam nenusileidau. Galvoja, kad jei moteris už vairo, tai galima nesiskaityti...
- Matei tą blondę su džipu? Ną tą, kur bemvo neįsileido ir dar fak...s apšėrė. Teigi ne veltui sakoma, kad boba greičiau įvažiuos į šoną, negu įsileis. Ir ką tu tokiai padarysi? O, dar vienas gražuolis, klevo lapu pasipuošęs eismą stabdo. Turbūt suks už 5 kilų, tai iš anksto pasirikiavo į antrą juostą. Ir ko juos moko vairavimo mokyklose?
- Važiuok ramiai ir nekreipk dėmesio, tegul sau lenkia pirma juosta. Jei rikiuosies prieš pat posūkį, niekas tavęs su tuo klevo lapu neįsileis, pamatysi, niekas. Nėra šitoj šaly tolerancijos niekam, vieni chamai. Ir tu su jais nesicackink.
- Pažiūrėk, koks išsigandęs vaikis. Veidas net pažaliavęs iš įtampos. Bet nieko keisto, kai šalia toks tėvas tirono povyza rėkia ant jo. Pamenu save tik pradėjus vairuot, visad stresuodavau ir pridarydavau milijoną klaidų, kai šalia koks „patyręs“ giminaitis sėdėdavo ir savo didžią patirtį dėstydavo, kaip reikia už vairo elgtis, ir kokie visi aplinkui durniai. Ačiū dievui, supratau, kad ne viskas yra taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Ir juo labiau ne taip, kaip byloja kai kurios įsisenėjusio nuostatos.
Moralo čia nebus jokio. Tik pasiūlymas atlikti eksperimentą – įsivaizduokim, kad gatvėje visos mašinos yra vienodos, o jas vairuoja identiškai atrodančios belytės būtybės. Vadinasi, važiuosim be galimybės vadovautis nusistovėjusiais stereotipais ir tuo pačiu griauti juos kitų vairuotojų galvose. Logika paprasta – pavyzdžiui, prieš Jus lenda bemvas (vairuotojas plikai skustas ir su fanaru). Paprastai neįsileistumėt, nes „visi jie nagli“. Bet šiandien tai tiesiog auto be markės, o vairuotojas neutralus žmogėnas. Įsileidžiat. Jis dėkodamas nusišypso ir linkteli. Bum! Mitas sugriautas – ir „tokie“ būna mandagūs. Tuo metu jo galvoje irgi „bum“, nes mitas apie blondines, kurios niekad nepraleidžia, taip pat sugriautas. Arba bent jau „padėtas“ po klaustuku.
Visi vadovaujamės tam tikrais stereotipais, nors ne visi tai pripažįsta. Ir jau tikrai kiekvienas iš mūsų gali būti priskirtas vienai ar kitai stereotipinei grupei. Taigi, mieli ereliai, klevai, blondinės, seniai, furistai, ačkarikai, diedai ir bobos, pabandom sugriaut vieną kitą mitą? :)
DELFI skaitytoja Julija
