Bėgo metai…Pakeičiau darbo vietą. Netyčia aš su JUO susitikau Kauno Sporto Halėje. Vyko krepšinio varžybos, o aš su drauge pardavinėjau krepšiniui skirtą atributiką. JIS, kaip visada, pamatęs mane, be galo apsidžiaugė.

Paklausė, kaip man sekasi gyvenimas, kaip auga mano dukrytė, gal jau turiu gyvenimo draugą…O aš JAM tik patvirtinau, taip, gyvenu aš jau ne viena. Gal tai JĮ sustabdė, gal tiesiog nenorėjo man maišytis…Palinkėjo tik sėkmės. Likau be JO. Bet tada dar nesupratau, ką aš darau.

Prabėgo dar keleri metai…Birželio mėnuo. Baikerių Show renginys Kaune. Įkyriai pristojau prie savo gyvenimo draugo, kad mes turime būtinai ten būti, turime matyti šį renginį. Ir štai, vaikštom susikabinę už rankučių, apžiūrinėjam motociklus…Nepatikėsit – tiesiog kaktomuša aš ir vėl sutinku SAVO SVAJONIŲ VYRĄ. Bet kodėl taip turi būti… aš ne viena. JIS pamato mane, mirkteli man akį. Kaip aš norėjau pribėgti prie JO, apkabinti. Deja, likimas mus vėl išskyrė.

Tos pačios vasaros sekmadienio rytas. Gaminu šeimynai pusryčius. Apsižiūriu – nėra duonos. Siunčiu dukrą, draugą į parduotuvę… Abu kategoriški – ne, tingim. Kas gi man belieka, eiti pačiai. Treningo kelnės, palaidinukė, plaukai surišti į uodegytę… Štai, aš jau ir parduotuvėje prie kasos. Prieš mane apsipirkinėja mano mielas, išsvajotas vaikinas…

Pamačiau, ir pasimečiau. Pati sau atrodžiau baisiai (juk sekmadienio rytas).O taip norėjau JĮ apkabinti ir pasakyti – aš TAVĘS taip ilgai laukiau…Širdelė nerado vietos. Mes vėl abu pakalbėjom. Pasirodo, JIS čia šalia net negyvena, tiesiog važiavo pro šalį ir sustojo ŠITOJ parduotuvėj apsipirkti. Bet…ir vėl išsiskyrėm. Man buvo nedrąsu, nes tą akimirką aš jaučiausi pati sau negraži. Kvaila turbūt, ar ne?! O JAM gal irgi trūko ryžto...

Prabėgo dar pusmetis. Ką tik visi buvom atšventę naujų 2009 metų sutikimą. Piniginėje turėjau 20 litų, o pragyventi iki atlyginimo reikėjo dar savaitę. Pasiėmiau būtiniausius produktus, ėjau link kasos. Akis užkliuvo už laikraščio (savaitgalinio). Pagalvojau, ai nepirksiu, juk programą rasiu internete, be to, juk pinigų neturiu. Na, bet man to laikraščio TAIP REIKIA... Vis tik nusipirkau.

Grįžus namo, įsipyliau kavos į puodelį, pasiėmiau tą laikraštį paskaityt. Ir Jūs nepatikėsit, atsiverčiu laikraštį... ir vėl matau JĮ. Tai straipsnis apie Barako Obamos būsimą inauguraciją, apie tai, kur mūsų šalies prezidentas Valdas Adamkus gyvens, kokiam viešbuty Jam paruošti apartamentai. Ir visa tai ruošia MANO SVAJONIŲ VYRAS. Pasirodo, JIS čia dirba ( Vašingtono viešbutyje).

Tik šią akimirką aš galutinai supratau – JIS reikalingas man. Noriu JĮ pamatyti. Galų gale nuoširdžiai pašnekėti... Gal JIS turi savo šeimą, gal aš jam nereikalinga. Tarp mūsų nebuvo nieko, jokiu bučinių ar meilaus dūsavimo. Tiesiog man prieš akis iškyla JO nustebimas, begalinis džiaugsmas mane pamačius. Gal tai mūsų gyvenimo šansas?! Gal mes skirti vienas kitam?!

Gaila, šita mano istorija be pabaigos... Tiesiog aš JO nebesutinku. Gal todėl, kad pati dabar labai mažai būnu Lietuvoje?! Gal netyčia JIS pats perskaitys šį mano laišką??? Kvaila turbūt tikėtis, ar ne?

Visai atsitiktinai vienas žmogus man pasakė tokį dalyką – visi mes turime meilės drugelį. Tik vieną jis suranda greitai ir atsitupia ant peties, o kitam reik laukt ilgiau. Laukt, kol drugelis suras tavo petį ir nutūps ant jo. Aš kantri, laukiu savo drugelio.

Pagarbiai Daiva

P.S. Ši mano gyvenimo istorija tikra, neišgalvota. Aš dažnai galvoju apie šį žmogų. Kai tik jį prisimenu, mano širdelė spurda. Ilgai galvojau kaip man pasielgti...ar bandyti pačiai ieškoti JO. Tai padaryti mane paskatino dukros sapnas. Norit tikėkit, norit ne. Mano mama jau mirusi šešeri metai. Dukra ją susapnavo (apie tai galima būtų parašyti atskirą istoriją). Mama anūkei pasakė - tavo mama savo meilę turi surasti pati, ji tikrai žino, ko nori. Po šio mamos vadinamo palaiminimo aš ir išdrįsau parašyti šią gyvenimo istoriją.

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Parašykite mums, kaip širdis Jums padėjo pasirinkti – mylimąjį, darbą ar priimti kitą sprendimą, o gražiausią istoriją apdovanos penkerių metų gimtadienį švenčiantis Ajurvedos centras „Shanti“.

Savo istorijas, parašytas taisyklinga lietuvių kalba (su ą, ę, į, ų ir kt.), iki spalio 27 d. siųskite elektroniniu paštu gyvenimas@delfi.lt, o kitą dieną paskelbsime 3 nugalėtojus - gražiausių istorijų autorius.

Visi DELFI projekto "PAŽINK SAVE: rūpinamės širdimi" straipsniai čia.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)