Kiekvienais metais tūkstančiai žmonių patiria širdies priepuolį, tačiau laiku išsiaiškinus priežastis ir gydantis, širdis gali pasveikti.
Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikos kardiologė Rasa Kūgienė pasakoja, kodėl įvyksta miokardo infarktas, kokie jo simptomai ir ką reikia daryti, kad mūsų širdis būtų sveika.
Kodėl įvyksta miokardo infarktas?
Jūsų širdies raumeniui nuolat reikalingas deguonis. Miokardo infarktas prasideda tada, kai stipriai sumažėja arba visai nutrūksta kraujo tėkmė širdį maitinančiose kraujagyslėse. Tokia situacija būna tada, kai širdies raumenį maitinančių vainikinių arterijų sienelės tampa vis storesnės dėl jose besikaupiančių riebalų, cholesterolio ir kitų medžiagų, formuojančių aterosklerozinę plokštelę. Šis procesas vadinamas ateroskleroze.
Kai tokia plokštelė įplyšta, aplink ją pradeda formuotis trombas. Dėl to kraujotaka kraujagyslėje sumažėja arba gali ir visai nutrūkti. Būklė, kai širdies raumuo negauna deguonies ir maistingų medžiagų, vadinama išemija. Kai dėl išemijos dalis širdies raumens ląstelių pažeidžiamos ar miršta, vystosi širdies infarktas.
Ar visada galima numatyti infarktą?
Aterosklerozė - tyliai vykstantis procesas, nekeliantis ypatingų pojūčių. Taip yra todėl, kad tam tikrą laiką, kai siaurėja kraujagyslė, kaimyninės kraujagyslės kompensuoja kraujotaką ir širdis kurį laiką nejaučia deguonies bado. Toks besivystantis kraujagyslių tinklas vadinamas kolateraline kraujotaka ir jo pagalba širdis apsisaugo nuo išemijos. Dažnai kolateralinės kraujotakos tinklas išsivysto po širdies infarkto ir tokiu būdu padeda atsistatyti širdies raumeniui.
Miokardo infarkto požymiai
Kiekvienas žmogus gali skirtingai pajusti infarktą. Vienas asmuo gali jausti labai stiprų krūtinės skausmą, kitas jaus tik diskomfortą krūtinėje, regis, netrukdantį jo įprastinei veiklai.
Dažniausi infarkto požymiai:
* skausmas už krūtinkaulio;
* skausmas gali plisti į rankas, kaklą, apatinį žandikaulį;
* silpnumas, prakaitavimas su ar be skausmo;
* dusulys su ar be skausmo.
Rečiau jaučiamas:
* bukas skausmas, „sunkumo“ jausmas krūtinėje;
* nedidelis diskomfortas krūtinėje;
* nugaros ar skrandžio skausmas;
* apsinuodijimo požymiai;
* galvos svaigimas, silpnumas.
Gydymas
Kai visiškai užsikemša vainikinė arterija, širdies raumuo pradeda žūti po 20 min.
40 proc. raumens žūsta per 45 min. nuo vainikinės arterijos užsikimšimo, 90 proc. – per 90 minučių. Šie skaičiai kalba apie tai, kad, pajutus pirmus miokardo infarkto požymius, reikia kuo skubiau ieškoti gydytojo pagalbos.
Gydymo įstaigoje ligonis nuskausminamas, jam skiriamas aspirinas, deguonis, kitų medikamentų. Tolimesnis gydymas priklauso nuo atliktų tyrimų bei ligonio būklės. Dažniausi gydymo būdai:
- trombolizė – trombo tirpdinimas vaistais, kurie suleidžiami į veną. Ištirpus rombui, kraujagyslėje atsistato kraujotaka.
koronarų angioplastika - šiuo gydymo metodu galima išplėsti vainikinę kraujagyslę, atstatyti kraujotaką joje ir tuo pačiu širdies raumenyje.
- širdies kraujagyslių šuntavimas – šis gydymas gali būti siūlomas tiems pacientams, kuriems neįmanoma atlikti koronarų angioplastikos.
Medikai įspėja, kad joks gydymas nebus veiksmingas, jei žmogus nepakeis gyvenimo būdo. Svarbiausi širdies ir kraujagyslių ligas sukeliantys rizikos veiksniai: fizinio aktyvumo stoka, nesveika mityba, stresas ir kt. Tik sveika gyvensena mažina pavojų susirgti koronarine širdies liga ir mirti nuo miokardo infarkto.
Kokie produktai labiausiai kenkia širdžiai?
Vyraujant taip vadinamoms sočiosioms riebalų rūgštims - riebalai kambario temperatūroje yra standžios konsistencijos, vyraujant nesočiosioms – skystos. Aterosklerozę labiausiai skatina sočiosios riebalų rūgštys ir cholesterolis. Dietoje jų turi kuo mažiau. Pirmiausia maisto racione būtina sumažinti gyvulinių riebalų (mėsą nuriebinant, apipjaustant), kiaušinių trynių, riebių pieno produktų.
Cholesterolio yra tik gyvulinės kilmės maisto produktuose, ypač gausu kiaušinių tryniuose, galvijų vidaus organuose (kepenyse, smegenyse, inkstuose), jo yra mėsoje, pieno produktuose. Įvairūs kepiniai, saldumynai gali turėti daug cholesterolio dėl gaminant įmuštų kiaušinių, įdėto sviesto, taukų. Maisto produktų cholesterolis maiste didina kraujo lipidų kiekį (ne visiems žmonėms vienodai), skatina aterosklerozę.
Neseniai išaiškinta, kad ypač aterogeniškas yra oksiduotas cholesterolis: jis susidaro ilgai kepant įvairius produktus, ypač tuos, į kurių sudėtį įeina kiaušiniai ir sviestas, mėsoje, ruošiant maistą labai aukštoje temperatūroje arba džiovinant
Kokių produktų reikia mūsų širdžiai?
Daug: šviežių vaisių, daržovių, ankštinių, grūdinių patiekalų; daug mononesočiųjų ir mažai sočiųjų riebalų rūgščių. Alyvų aliejus turėtų būti pagrindinis riebalų šaltinis.
Vidutiniškai: pieno ir pieno produktų (sūrių, jogurto).
Mažai: mėsos ir mėsos produktų.
Labai mažai: kiaušinių (0-4 per savaitę).
Visai cholesterolio neturi vaisiai, daržovės, kruopos. Kraujagysles nuo aterosklerozės ypač gerai apsaugo, mažina kraujo trigliceridų kiekį, polinkį trombų susidarymui, ritmo sutrikimams polinesočiosios riebalų rūgštys. Jų gausu augaliniuose aliejuose: kukurūzų, sojų, saulėgrąžų, rapsų. Todėl bent tris kartus per savaitę reikėtų valgyti patiekalų iš šaltųjų jūrų žuvų.
Tyrimais nustatyta, kad gausus žuvies valgymas mažina koronarinės širdies ligos riziką, saugo nuo ritmo sutrikimų ir netgi nuo staigaus širdies sustojimo. Panašių rūgščių yra kai kurių augaliniuose aliejuose: graikinių riešutų, linų sėmenų, sojos.
Mononesočiųjų riebalų rūgščių ypač gausu alyvų, rapsų aliejuje, kai kuriose saulėgrąžų aliejų rūšyse, avokado vaisiuose. Jų taip pat yra lazdynų, makadamijos, žemės riešutuose ir jų aliejuje. Nedidina kraujo lipidų. Ne taip greitai oksiduojasi, kaip polinesočiosios riebalų rūgštys.
Jei nori daugiau sužinoti apie savo širdį, klausk kardiologės Rasos Kūgienės, rašyk: gyvenimas@delfi.lt
Visi projekto "PAŽINK SAVE: rūpinamės širdimi" straipsniai čia.
